Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektu Vyriausybė siūlo įvesti laikiną bankų įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Mokestis siūlomas šiemet šalies bankams, tikėtina, uždirbsiant ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.
Tokiu būdu, norėdami susimažinti įnašą valstybei, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų.
Iš įnašo surinktos lėšos – apie 410 mln. eurų – būtų skirtos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros projektams finansuoti.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad toks sprendimas pasiūlytas dėl išskirtinių aplinkybių ir yra laikinas. Ji taip pat teigė, jog šalies saugumas yra vienintelė „universali viešoji gėrybė, kurios negalima nusipirkti rinkoje ir vienintelė, kurią gali užtikrinti tik valstybė“.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau teigė, kad viešos kalbos, jog tokiu būdu bus apribotas bankų stabilumas ar likvidumas, nepasiteisino – bankų pelnas toliau auga ir jų pajamos bus gerokai didesnės nei praėjusiais laikotarpiais.
Naujajam mokesčiui nepritaria dalis valdančiosios koalicijos: Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio atstovai sako, kad mokestis gali atbaidyti naujus bankus, galinčius investuoti Lietuvoje.
Lietuvos bankų asociacija prašo Seimo nepritarti tokiam mokesčiui. Asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė teigė, kad prie valstybės gynybos stiprinimo turėtų prisidėti visi ūkio subjektai, ne tik bankai. Pasak jos, išskiriant bankus, valdžia taiko neteisėtą valstybės pagalbą kitam verslui, kurio pelnas taip pat augo.
ECB balandžio viduryje pareiškė, kad įnašas gali turėti neigiamų padarinių ekonomikai – bankai taptų mažiau atsparūs sukrėtimams, tačiau bankas vertino pirmąjį įnašo projekto variantą – vėliau Finansų ministerijos patobulintas projektas jau iš esmės atliepia daugelį ECB pastabų.
Patikslinus Solidarumo įnašo įstatymo projektą įtraukta išlyga, jog įnašas nebus taikomas nuo šių metų pradžios sudaromoms paskolų sutartims. Tokiu būdu tikimasi, kad jis nedarys įtakos įprastai bankų veiklai ir jų sprendimams.
Be to, nebebus taikoma mokesčio skaičiavimo riba, viršijanti 400 mln. eurų (1 proc. visų rezidentų indėlių) – tai reiškia, kad mokestis galiotų visiems bankams, bet įnašas priklausytų nuo to, kiek bankas veikia Lietuvoje.
Pagal naująjį modelį solidarumo įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, tačiau vienas didžiausių – „Revolut“ bankas mokesčio turėtų išvengti, nes 98 proc. jo indėlių yra ne Lietuvoje.
Iš mokesčio tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų: 2023 metais – apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
