2 trilijonai eurų ir augantis potencialas
Iki 2050 m. naftos ir suskystintų dujų gavyba mažės apie 60 proc., o augantys tvarios plėtros reikalavimai privers vis daugiau verslų ieškoti alternatyvių energijos šaltinių. Pagrindinis bioekonomikos plėtrai reikalingų žaliavų šaltinis yra augalų biomasė, kurios Europoje netrūksta. Priešingai paplitusiai nuomonei, miškingumas ES didėja: per pastaruosius 20 metų miškų plotas ES išaugo beveik 17 mln. hektarų, t.y., maždaug penkioms Belgijoms lygiu plotu, o medienos biomasės gavyba siekia rekordines aukštumas. Negana to, Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacija prognozuoja, kad pasaulio gyventojų maisto poreikis išaugs 70 % iki 2050 m. Kartu augs ir biomasės bei biomedžiagų poreikis. Kadangi ES yra viena iš didžiausių žemės ūkio produktų tiekėjų, valstybių žemės ūkio sektoriams būtina reaguoti.
Skaičiuojama, kad šiuo metu bioekonomikos produktų apyvarta ES siekia daugiau nei 2 trilijonus eurų, o šiame sektoriuje dirba daugiau nei 20 mln. žmonių, arba beveik dešimtadalis visos ES darbo jėgos. Tačiau bioekonomikos potencialas sparčiai auga.
Šiuo metu bioekonomikos produktų apyvarta ES siekia daugiau nei 2 trilijonus eurų, o šiame sektoriuje dirba daugiau nei 20 mln. žmonių.
Lietuva taip pat turi dideles medienos biomasės atsargas, kurių potencialas, nepaisant sparčios biomasės plėtros, dar nėra išnaudojamas. Biokuro dalis bendrame kuro balanse šilumos tiekimo gamybai nuo 1,2 proc. 1997 m. padidėjo iki 33,4 proc. 2013 m. Gamtinių dujų pakeitimas biokuru Lietuvos šilumos naudotojams 2013 m. sutaupė apie 400 mln. lt. Sukurta apie 4000 naujų darbo vietų. Planuojama, kad biokuro dalis šilumos tiekime 2020 m. pasieks apie 70 proc. Tam turime pakankamus resursus – paskutiniai biomasės resursų skaičiavimai rodo, kad 2020–2025 m. be kasmetinio medienos prieaugio, galima panaudoti agrobiomasę, komunalines atliekas bei tamsiąsias durpes. Tokiu atveju kasmetinis biokuro žaliavos prieaugis yra viršytų 2,2 mln. tne (naftos tonos ekvivalentas) – gerokai daugiau nei prognozuojamas vietinis poreikis (1,5 tne). Jau dabar Lietuvoje naudojama energija iš atsinaujinančių šaltinių sudaro 22 % visos energijos ir beveik siekia iškeltą 23 % tikslą, kurį norima pasiekti iki 2020 m.
Dar didesnes galimybes šioje srityje užtikrina naujausių technologijų taikymas. Pavyzdžiui, Lietuvoje išvestos biokurui tinkamos hibridinės tuopos, kurios pilnai užauga per 14 metų. Tai – sparčiausiai auganti miško medžių rūšis Baltijos ir Skandinavijos regione. Šią technologiją sukūrė ir toliau tobulina miško medžių biotechnologijų ir molekulinės genetikos tyrimų ir komercializacijos centras „Euromediena“, kurio laboratorija įsikūrusi prie Kauno esančiame „Nemuno“ verslo ir mokslo slėnyje. Lietuvių išvestos tuopos 2011 m. pelnė Lietuvos metų gaminio aukso medalį, o šiuo metu yra tobulinamos ir toliau: 2013 m., „Euromediena“ gavo paramą projektui, kurį įgyvendina drauge su Švedijos Žemės ūkio mokslų universitetu ir Švedijos kompanija „SweeTrees Technologies“. 36 mėn. truksiančio projekto metu planuojama išvesti „SnowTiger“ tuopų rūšį, kuri galėtų sėkmingai augti ir atšiauraus klimato sąlygomis.
Bioekonomika – ne tik biomasė
Nors kalbant apie bioekonomiką dažnai apsiribojama biomasės ir biokuro technologijomis, šis sektorius apima daug platesnį gaminių ir jų pritaikymo lauką. Svarbiausi struktūriniai moderniosios bioekonomikos elementai yra stambios biomasės perdirbimo gamyklos (angl. biorefineries), panaudojančios įvairias biomasės rūšis ir gaminančios daug produktų. Prognozuojama, kad 2022 m. pasaulyje bus apie 1800 tokių gamyklų. Vieną iš jų turime ir Lietuvoje – tai Panevėžyje įsikūrusi „Amilina“, iš kviečių gaminanti... krakmolą.
„Net 60 proc. visų gaminamų maisto produktų rūšių yra išvestiniai krakmolo produktai, – pasakoja „Amilina“ Tyrimų grupės vadovė Dr. Edita Mažonienė. – Krakmolas naudojamas tiek maisto, tiek kitose pramonės srityse - fermentacijos, chemijos, tekstilės, popieriaus, plastiko pramonėje. „Amilinos“ gamininamas krakmolas naudojamas popieriaus pramoninei gamybai, skaidulomis ir baltymais turtingi krakmolo išvestiniai produktai naudojami žuvų ir galvijų pašarų gamyboje“, – vardija E. Mažonienė.
Nuo 2005 m. „Amilina“ į mokslinę veiklą investavo jau daugiau nei 500 mln. litų, taigi, pasak E. Mažonienės šis verslas su mokslu bendradarbiauja nuolat: „Nors turime stiprų tyrimų padalinį, neapsieiname ir be išorinių partnerių. Vienas iš sėkmingų pavyzdžių – tarpininkaujant Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA), pradėjome bendradarbiavimą su Biotechnologijų instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo laboratorija. Taip pat visiškai neseniai paleidome bandomąją pašarų pramonei skirto produkto gamybą, o jo galiojimo laiko prailginimui yra sutarta bendradarbiauti su KTU Maisto katedros mokslininkais.” Tačiau, pasak E. Mažonienės, kiekvienas laboratorijoje sukurtas produktas turi būti išmėgintas praktiškai: „Industrinės gamybos progresyvesniam augimui nacionaliniu mastu struktūrinė parama MTTP veiklai turėtų būti visų pirma skiriama demonstracinės gamybos ir pramoninio pilotavimo rėmimui, prioritetą teikiant integruotiems moksliniams-inžinieriniams, o ne tik moksliniams sprendimams.“
Ne visos galimybės išnaudotos
Bioekonomika apima ir dar platesnį gaminių spektrą, pradedant biodujomis, baigiant bioplastikais. Dalis galimybių Lietuvoje iki šiol visiškai neišnaudojamos. „2007-2013 metais „Horizonto 2020“ pirmtakės 7 bendrosios programos metu, 38 proc. dalyvavusiųjų bioekonomikos srities projektuose buvo mažos ir vidutinės įmonės. Visos kartu jos gavo beveik 140 mln. eurų, – pasakoja MITA direktorius Arūnas Karlonas. – Tačiau „Horizontas 2020“ užtikrina dar didesnį finansavimą, todėl tai – puiki galimybė ne tik didžiosioms, bet ir mažoms bei vidutinėms įmonėms ieškoti naujų nišų ir tobulinti savo veiklą. ES mastu bioekonomika laikoma labai svarbiu sektoriumi, todėl neabejoju, kad ir Lietuvoje verslo ir mokslo galimybės šioje srityje bus vis labiau išnaudojamos.“
