Pasak jo ekspertų, subyrėjus beviziam režimui, prekybiniai mainai tarp euro zonos šalių smuktų mažiausiai 10 proc. Tai reiškia apie 10 mlrd. nuostolių Prancūzijos BVP.
Visose 26 Šengeno valstybėse nuostolių suma iki 2025 m. pasiektų net 100 mlrd. eurų.
„France Strategie“ ataskaitoje rašo, kad Šengeno erdvės atsisakymas stipriai paveiktų politiką ir visuomenę, ir tai taptų Europos projekto regresu.
„Jeigu sienų kirtimo sunkumai būtų reikšmingi ir nuolatiniai, migracija ES viduje taip pat sumažėtų dėl visuomenės ryšių sutrūkinėjimo. Tai turėtų ilgalaikį poveikį augimui, užsienio prekybai, užsienio investicijoms ir tarptautiniam finansavimui“, – rašoma ataskaitoje, kurioje pažymima, kad šių poveikių įvertinimas finansiškai – labai sudėtingas.
Visą ataskaitą anglų kalba galite skaityti čia.
Pastaraisiais metais Šengeno susitarimas ėmė braškėti, kai į Europą dideliais kiekiais ėmė plūsti migrantai ir pabėgėliai. 2015 m. į Europą atvyko daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Dauguma jų atplaukė į Graikiją.
Kai kurios Šengeno erdvei priklausančios valstybės jau paskelbė laikinai atnaujinančios sienų kontrolę.
