Darbo kodekso pataisų projektą įregistravo trys Seimo narės – konservatorė Monika Navickienė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir socialdemokratė Raminta Popovienė. Parlamentarės mano, kad būtina sudaryti sąlygas derinti darbinius ir šeimos įsipareigojimus ne tik vaikus auginantiems, bet ir tėvus prižiūrintiems asmenims.
Tačiau Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas pastebi, kad tokių pasiūlymų visuomet pažyra prieš rinkimus.
Priežiūros reikia ir vaikams, ir tėvams
„Darbuotojai, kurių tėvai turi negalią ar/ir yra pasiekę garbų amžių, dažnai turi skirti nemažai dėmesio jų priežiūrai: nuvežti ar palydėti į gydymo ar kitą įstaigą, padėti apsirūpinti maisto produktais ar kitais pirkiniais, sutvarkyti buitį ir panašiai“, – aiškina Darbo kodekso pataisos autorės.
Parlamentarės teigia, kad Lietuvoje trūksta paramos tiems, kurie rūpinasi senyvais, sunkiai sergančiais tėvais.
Todėl konservatorė ir liberalė mano, kad tokiems vaikams turi priklausyti papildoma laisva diena per mėnesį arba darbo laikas turėtų būti sutrumpintas dviem valandomis per savaitę. Tiesa, nėra paskaičiuota, kiek tokių laisvadienių per mėnesį galėtų susidaryti.
Dabar Darbo kodeksas suteikia papildomą poilsio dieną tėvams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų.
Darbdaviai supranta, bet nemato logikos
Senyvą motiną prižiūrintis Darbdavių konfederacijos vadovas D.Arlauskas sako puikiai suprantantis šią problemą.
„Mano mamai irgi reikia dėmesio ir priežiūros, tenka mokėti žmogui, kuris ją prižiūri, reikia skirti ir laiko, tad tai, žinoma, jautrus klausimas“, – sako jis. Tačiau jis, net ir turintis slaugymo patirties, abejoja, ar dėl to būtina keisti Darbo kodeksą.
„Visuomenė senėja, ir darbuotojui reikės išlaikyti vieną senjorą. Niekas nepaskaičiavo, kiek kainuos, jei visi žmonės, turintys 70-mečius tėvus, kas mėnesį pasiims po dieną, kiek gi reikės dienų. Manau, darbdaviai lanksčiai į tai žiūri, reikia siekti to lankstumo, o ne keisti Kodeksą“, – 15min savo nuomone dalijosi darbdavių atstovas.
Beje, jis pastebėjo, Trišalėje taryboje tokių pasiūlymų susikaupė „per kelis centimetrus popieriaus“, o tokių idėjų esą padaugėja prieš rinkimus.
Gali paveikti visą ekonomiką?
Lietuvos laisvosios rinkos institutas perspėja, kad tokios Darbo kodekso pataisos gali net paveikti ekonomiką.
„Išaugę darbo vietos kaštai gali neigiamai paveikti ekonomiką ir ilguoju laikotarpiu atsisukti prieš pačius dirbančiuosius. Be to, visų gyvenimo atvejų į Darbo kodeksą vis tiek sudėti nepavyks, todėl tokius atvejus geriausia palikti laisviems darbuotojo ir darbdavio susitarimams“, – teigiama instituto ekspertų komentare.
Instituto ekspertų nuomone, jau ir dabar Darbo kodekse yra nemažai nuostatų, kurios garantuoja laisvadienius auginantiems vaikus. „Tikslas, kad žmonės labiau rūpintųsi savo tėvais, skamba kilniai. Tačiau to nepavyks pasiekti vis pildant ir plečiant Darbo kodekso nuostatas“, – mano instituto ekspertai.
Institutas paskaičiavo, kad toks pakeitimas didelei daliai darbuotojų suteiktų papildomų 12 poilsio dienų per metus, o jei dar darbuotojas augina vaikus, standartinis darbo dienų skaičius per mėnesį mažėtų iki 18 ar 17 darbo dienų.
Siūloma, kad teikiamas projektas įsigaliotų 2019 m. liepos 1 d.
