Sprendimas investuoti Serbijoje prie bankroto privarė vieną didžiausių ir galingiausių Lietuvos alkoholio bendrovių „Alita“, ant kurios pečių užgriuvo 236 mln. Lt bauda. Dabar Serbijos pareigūnai ėmė medžioti kitos didžiulės Lietuvos verslo grupės – „Arvi“ – vadovus, kurie taip pat surizikavo privatizuoti šios šalies įmonę.
„Serbijoje viršų ima emocijos, ne protas, o masės. Kaip investuotojas, neįvertinau vietos istorijos. Ten sunku dirbti bet kuriam investuotojui. Prieš pradedant reikėtų du ar tris kartus viską rūpestingai įvertinti“, – gerokai nudegęs šioje Balkanų šalyje, dabar prisipažįsta „Arvi“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Vidmantas Kučinskas.
„Esu nusivylęs Serbijos investicine aplinka, užsienio investicijų skatinimu ir galimybe šioje šalyje vykdyti verslą. Šie žodžiai Serbijoje turi tik deklaratyvią reikšmę“, – „15min“ sakė buvusios „Alitos“ vadovas Vytautas Junevičius. Jis prisipažino esantis laimingas, kad ten nebeturi investicijų, ir ateityje neplanuojantis jų turėti.
Nedidelė pergalė Vašingtone
Dar 2006 metais lietuvių bendrovės „Arvi“ ir „Sanitex“ kartu su partneriais iš Serbijos įsigijo Pančeve įsikūrusią trąšų gamyklą „HIP-Azotara“, bet sulaukė kaltinimų privatizavimo sutarties pažeidimu, o galiausiai neteko daugumos akcijų. Kol verslininkai tebesiaiškina santykius su serbais Belgrade ir tarptautinio arbitražo centre Vašingtone, įmonei „HIP Azotara“ suspėta paskelbti bankrotą.
Lietuvos verslininkai į teisinius ginčus su Serbijos vyriausybe įsivėlė netrukus po įmonės privatizavimo – esą jie nevykdė įsipareigojimų. Privatizavimo agentūrai užkliuvo, kad naujieji savininkai be jos sutikimo už 32,5 mln. eurų pardavė karbamido gamybos cechą, sudarantį 10,88 proc. įmonės balansinės vertės (18 mln. eurų). Pagal privatizavimo sutartį, buvo galima parduoti turto, kurio vertė neperkopė 5 proc. Už šiuos veiksmus buvo skirta 10 mln. eurų bauda. Nepervedus dalies pinigų iki 2008 metų pabaigos, privatizavimo sutartis netrukus buvo nutraukta.
Tačiau, anot V.Kučinsko, turto vertė pasikeitė 2007 metais užsakius naują vertinimą, kurį atliko serbų bendrovė, o vėliau patvirtino tarptautinė audito bendrovė KPMG. „Tik tokį turto balansą priima bankai, seno niekas nenori“, – kalbėjo verslininkas.
Kaip sakė „15min“ pašnekovas, tam tikrų reikalavimų nebuvo galima įvykdyti, nes trūko reikiamų įstatymų. „Galėjome iš karto skųsti privatizavimo sutartį, bet galvojome: gal susitarsime, gal teisės aktai atsiras vėliau. Reikėjo mums labiau pagal įstatymą veikti ir pradėti visas procedūras. O jie: pardavėte, kažko nepadarėte… Iš karto kilo konfliktas su vyriausybe. Jie nebuvo pasiruošę privatizavimui“, – tvirtino V.Kučinskas.
„Arvi“ duomenimis, perėmus „HIP-Azotara“ valdymą į valstybės rankas, įmonės finansinė padėtis ėmė blogėti, o įsiskolinimai – augti, patirta per 20 mln. eurų nuostolių. Galiausiai Privatizavimo agentūros ir pagrindinio kreditoriaus – „Srbijagas“ sprendimu pernai gruodį jai buvo inicijuota bankroto procedūra.
50,33 mln. Lt – tokio dydžio Lietuvos įmonių tiesioginės investicijos Serbijoje buvo 2011 m. pabaigoje.
Nusipirkęs „HIP-Azotara“ už 45 mln. Lt, lietuvių ir serbų konsorciumas valdė 80 proc. akcijų (atitinkamai 65 proc. ir 15 proc.). Dabar jis turi 32 proc. akcijų, tačiau bankrutuojančios įmonės valdyme nedalyvauja. Lietuviai paprašė ekspertų pagal tarptautinius standartus įvertinti realias investicijas. Minėtą 45 mln. Lt sumą jie nurodo patys. Lietuviams atstovaujantys teisininkai patirtą žalą vertina daugiau nei 100 mln. Lt.
Nesugebėję su vyriausybe susitarti taikiai, verslininkai nusprendė kreiptis į Tarptautinį investicinių ginčų sprendimų centrą Vašingtone (International Centre for Settlement of Investment Disputes, ICSID). Anot jų, buvo pažeista dvišalė investicijų apsaugos sutartis. Belgradas panoro, kad pirmiausia būtų imtasi jurisdikcijos klausimo (neva ginčas turi būti sprendžiamas Serbijoje, mat ICSID nėra tinkama institucija) ir tik vėliau pereita prie galimo bylos nagrinėjimo iš esmės. Šių metų pradžioje „Arvi“ paskelbė, kad tarptautinis arbitražas priėmė verslininkams iš dalies palankų sprendimą – atskiras posėdis dėl jurisdikcijos nebus rengiamas.
Pasipylė sulaikymai
Praėjusią savaitę prasidėjo nauja šios istorijos serija – Serbijos kovos su organizuotu nusikalstamumu tarnyba sulaikė septynis asmenis, įtariamus finansinėmis machinacijomis privatizuojant „HIP-Azotara“ įmonę. Naujienų agentūros „Tanjug“ teigimu, Belgrado teismas leido mėnesiui suimti buvusį įmonės generalinį direktorių Vujadiną Jankovičių, savininkų konsorciumo narį Dušaną Stuparą ir įmonės „Servo Mihalj Inženjering“ atstovą Čedomirą Ivkovičių. Buvusi Privatizacijos priežiūros centro direktorė Julijana Vučkovič bei trys turto vertintojai tokios kardomosios priemonės išvengė.
Kaip pranešė Serbijos transliuotojas B92, jie įtariami pardavę „HIP-Azotara“ padalinį triskart brangiau, nei iš viso buvo sumokėta privatizacijos metu. Tai traktuojama kaip žala šalies biudžetui. Suimtieji įtariami padarę žalos valstybei už 8,3 mln. eurų, taip pat neteisėtai užvaldę 5,4 mln. eurų. Už tai numatyta laisvės atėmimo iki 12 metų bausmė.
V.Jankovičius tvirtino, kad už dalies įmonės pardavimo sandorį atsakingi didžiosios akcijų dalies savininkai lietuviai.
Kartu su pranešimais apie sulaikymus kai kuriuose serbų portaluose pasirodė žinia, neva paskelbta „HIP-Azotara“ kontrolinio akcijų paketo savininkų – vieno turtingiausių Lietuvos žmonių V.Kučinsko ir buvusio įmonės vadovo Simono Kašio – paieška. Marijampolietis verslininkas gūžčioja pečiais: „Pirmiausiai turi būti teismas, tada man reikėtų slapstytis. Jokių oficialių raštų nėra. Gal kažkas pasakė: ieškosime, aiškinsimės, o žurnalistai ir pasigavo. Juoba kad vyksta du arbitražai: ne tik tarptautinis, bet ir Serbijoje.“ Lietuvos Interpolo biuras ambasadai Budapešte, kuri mūsų šaliai atstovauja ir Serbijoje, patvirtino, kad nei vienas, nei kitas tarptautiniu mastu nėra paieškomi.
Nauda – ne vienam politikui
Lietuvos verslininkai įsitikinę, kad tokiems žingsniams Serbijos valdžia ryžosi norėdama sustiprinti savo pozicijas Vašingtone. Mat įvykiai ten klostosi pagal lietuviams palankų scenarijų.
Sutapimas ar ne, bet pastarųjų veiksmų teisėsauga ėmėsi likus mažiau nei dviem savaitėms iki rinkimų. Sekmadienį, gegužės 6 d., šalyje rengiami prezidento, parlamento ir savivaldos rinkimai. Suimtas stambus verslininkas D.Stuparas yra vienas pagrindinių kandidato į šalies vadovus Tomislavo Nikoličiaus finansinių rėmėjų. Šis esąs stipriausias ligšiolinio provakarietiško prezidento Boriso Tadičiaus, kuris balandžio pradžioje atsistatydino iš posto, bet vėl jo siekia, konkurentas. Rėmėjo sulaikymas gali padėti pakirsti T.Nikoličiaus partijos finansus ir diskredituoti jį patį.
Iš pranešimų Serbijos spaudoje galima spėti, kad vienintelę šalyje trąšų gamyklą gali įsigyti Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. Praėjusią savaitę Pančeve buvo atidarytas naftos perdirbimo gamyklos sieros rūgšties perdirbimo cechas. Gamykla priklauso šio koncerno valdomai bendrovei NIS („Naftna Industria Srbije“). B.Tadičius atidarymo renginyje pagyrė įmonę už aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi ir pareiškė to paties norintis bendrovėje „HIP-Azotara“. Tačiau V.Kučinskas abejojo, kad šioje istorijoje kyšo Maskvos ausys – gamykla esą tiek prasiskolinusi, kad vargu ar viliotų naują investuotoją. Kita vertus, Serbija gali pasiūlyti ją rusams kaip atlygį už tiekiamas dujas.Teisėsaugos veiksmai naudingi ir rinkimuose kandidatuojančiam vidaus reikalų ministrui Ivicai Dačičiui. Teisėsauga – Serbų socialistų partijos vadovo veiklos sritis. Komentuodamas sulaikymus jis pareiškė, kad„valstybei ir žmonėms turi būti grąžinta tai, kas buvo iš jų atimta“. Dar viena – Serbų radikalų partija – gavo progą įgelti buvusiam nariui T.Nikoličiui.
Atkalbinėja nuo investicijų
V.Kučinsko žodžiais, Serbijoje nacionalizmo versle esama daugiau nei Lietuvoje: „Mes labiau vertiname investuotojus. Bet kurią užsienio investiciją jie priima daug sunkiau. Serbai kadaise buvo galinga jėga ir iki šiol įsitikinę: mes – geresni, kietesni, viską suprantame. (…) Įstatymai lyg ir priimti, bet prasideda interpretacijos. Jie net savo įstatymų nesilaiko.“ Verslininkas teigė jokioje valstybėje, kur dirba „Arvi“, nesusidūręs su tokia priešiška aplinka. Pavyzdžiui, bendrovės veikla sėkmingai vystoma Rumunijoje, Kaliningrado srityje.
Atsikandęs serbiško verslo, daugiau V.Kučinskas šioje valstybėje nebeinvestavo. Kitus taip pat yra perspėjęs būti atsargius, nors kai kurie išdrįso imtis veiklos kultūriškai skirtingoje Serbijoje. Produkciją į šią šalį pradėjo eksportuoti žuvies ir kitus produktus gaminanti bendrovė „Vičiūnai ir partneriai“, informacijos laikmenų ir multimedijos produktų gamintoja bendrovė „Acme Baltija“, bendrovė „ŽIA valda“ buvo įsteigusi nekilnojamojo turto agentūrą.
Siekia diskredituoti Lietuvą?
Iškart po minėtų sulaikymų Serbijoje „Arvi“ įmonių grupė rašte užsienio reikalų ministrui Audroniui Ažubaliui paprašė jo ir kitų aukščiausių institucijų pagalbos dėl „Serbijos valdžios inspiruotų, realiais faktais nepagrįstų ir normalios tarptautinės praktikos neatitinkančių veiksmų bei šmeižto kampanijos“.
„15min“ paklaustos, kaip ginami mūsų verslininkų interesai, Ūkio ir Užsienio reikalų ministerijos priminė, jog „Arvi“, dvišale sutartimi dėl abipusio investicijų skatinimo bei apsaugos, ginčą su serbais sprendžia Vašingtone. „Lietuvos pareigūnai ir diplomatai susitikimų su Serbijos pareigūnais metu nuolat primena, jog šio susitarimo dėl investicijų būtina laikytis sprendžiant iškylančius nesutarimus investavimo klausimais. Investicinio ginčo sureguliavimas turimais teisiniais instrumentais, šiuo atveju – minėtu dvišaliu susitarimu, parodytų Serbijos brandą narystei ES“, – nurodė URM.
Anot šios ministerijos, Lietuvos verslui Serbijoje susidūrus su rimtomis problemomis, diplomatai, minėtų ministerijos atstovai ES, kituose daugiašaliuose formatuose ir dvišalių kontaktų pagalba kelia klausimus dėl įmonių pažeistų interesų, investicijų apsaugos sutarties vykdymo, verslo ir investicijų aplinkos gerinimo.
Lietuva vienintelė iš ES narių neratifikavusi Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo su Serbija. Ši abipusę prekybą atverianti sutartis yra būtinas žingsnis siekiant narystės bloke. Analitikų vertinimu, sulaikymais gali būti siekiama diskredituoti Lietuvos investicijas ES akyse – esą reikalavimai dėl verslo aplinkos gerinimo negali kliudyti šio susitarimo įsigaliojimui, o Serbija neva tevykdanti įsipareigojimus kovoti su korupcija.
Lietuvos reikalavimu pernai gruodį į ES Bendrųjų reikalų tarybos išvadas dėl bloko plėtros jau antrą kartą buvo įtraukta rekomendacija dėl verslo aplinkos Serbijoje gerinimo. Šiemet vasarį Lietuva pritarė kandidatės statuso suteikimui Serbijai tik kai EK priėmė vienašalę deklaraciją, kurioje įtvirtino Lietuvos pasiūlymus šiai šaliai taikyti sustiprintos priežiūros procedūrą vertinant, kaip pastaroji vykdo ES narystės siekiančioms šalims keliamus reikalavimus. Be kita ko, EK atidžiau prižiūrės reformas įtvirtinant teisės viršenybę ir gerinant verslo aplinką.
Nepakeliamas „Alitos“ pirkinys
„Arvi“ investicijos Serbijoje gali baigtis geriau nei alkoholio bendrovės „Alita“ bandymas. 2007-aisiais „Alita“ kartu su švedais „United Nordic Beverages“ už 21,4 mln. eurų (73,89 mln. Lt) įsigijo 51,9 proc. alaus daryklos „Beogradska industrija piva“ (BIP) akcijų. Tačiau 2010 m. pradžioje šios akcijos taip pat buvo nacionalizuotos.
Serbai iš „Alitos“ pareikalavo 68,3 mln. eurų arba 235,9 mln. Lt baudos, kuri triskart viršijo už akcijas sumokėtą sumą.
Privatizavimo agentūra pareiškė, esą liko neinvestuota 2,6 mln. eurų, lietuviai kartu su partneriais perleido dalį turto ir pažeidė įsipareigojimą užkirsti kelią BIP ilgalaikio turto išpardavimui, likvidavimui ar bankrotui. Tačiau, kaip „15min“ sakė buvęs bendrovės vadovas V.Junevičius, pirkėjas įvykdė įsipareigojimą iš karto investuoti 500 tūkst. eurų (iš viso papildomai buvo investuota 7,3 mln. eurų).
V.Kučinskas: „Ten sunku dirbti bet kuriam investuotojui. Prieš pradedant reikėtų du ar tris kartus viską rūpestingai įvertinti.“
Pašnekovo žodžiais, BIP įsigijimas buvo gerai apgalvota investicija. Verslininkus suviliojo alaus daryklai priklausantis nekilnojamasis turtas Belgrado Moštaro regione. Tik po privatizavimo paaiškėjo, kad Serbijos prokuratūra teisme ginčijo įmonės nuosavybės teisę į šį turtą. Negana to, iš „Swedbank“ buvo pareikalauta įvykdyti išduotą garantiją 2,6 mln. eurų sumai, o investuotojams nurodyta sumokėti 68,34 mln. eurų dydžio baudas už tariamus pažeidimus. Sutartyje pirkėjui buvo numatytos 50-100 proc. pirkimo kainos dydžio baudos už beveik bet kokį pažeidimą. Investuotojams esą buvo suteiktos ribotos garantijos, už kurių pažeidimą pirkėjas galėjo pareikalauti Privatizavimo agentūros atsakomybės tik po sandorio užbaigimo.
Taikiai susitarti su Serbijos valdžia taip pat nepavyko. Pirkėjai pareikalavo investicijų kompensavimo ir baudų, triskart viršijančių už akcijas sumokėtą sumą, nepripažinimo. Nors Belgradas mūsų šalies pareigūnams buvo pažadėjęs ginčą spręsti derybų keliu, V.Juknevičiaus žodžiais, pažadai taip ir liko pažadais.
Įsigijimą Serbijoje finansavo „Swedbank“. Prasidėjus ekonominei krizei „Alita“ nebepajėgė finansuoti šios paskolos. Bendrovė, bandydama išvengti bankroto, išskaidė savo verslus, bet nepajėgė atsigauti. Nuo žlugimo ją išgelbėjo tik didžiąją dalį akcijų perėmęs stambiausias kreditorius – „Swedbank“.
Dabar Serbijos valstybės pretenzija „Alitai“ viršija 236 mln. Lt. Serbija per Lietuvos teismus bando išsireikalauti šiuos pinigus ir apriboti „Alitos“ galimybes disponuoti savo turtu. Jei „Alita“ teismus pralaimės, jos likimą sunku prognozuoti.
„Norėčiau nuoširdžiai patarti kitiems verslininkams nedaryti jokių investicijų Serbijoje. Mūsų patirtis leido suprasti, kad ten neįmanoma pasitikėti net autoritetingiausiais valdžios atstovais ir teisine sistema. Įstatymai veikia tik Serbijos institucijų naudai, prieštarauja vieni kitiems, jie interpretuojami ir aiškinami, kaip patogu valstybei, paminant bet kokius užsienio investuotojų interesus. Apie investicijų apsaugą apskritai nėra ką kalbėti“, – žodžių į vatą nevyniojo V.Junevičius.
Lietuva stebi
Rimantas Žylius, ūkio ministras: „Turime nerimą keliančių signalų, bendraujame su „Arvi“ atstovais. Jau artimiausiu metu Serbijos vicepremjerą, einantį ir ekonomikos ministro pareigas, pasieks mūsų oficialus prašymas informuoti, kaip užtikrinami šioje šalyje investavusių Lietuvos įmonių interesai. Narystės ES siekianti Serbija yra išsikėlusi ambicingą tikslą visiškai atitikti narystei keliamus reikalavimus ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tikimės, kad ES bendrai priimta praktika bendraujant su investuotojais yra taikoma ir Serbijoje.“
Kas yra Serbija?
Serbija yra valstybė Balkanų pusiasalyje. Plotas – 88 361 kv.km, gyventojų – 7,1 mln. (kiek daugiau nei 80 proc. sudaro serbai, didžiausia tautinė mažuma – vengrai, taip pat gyvena nemažai bosniakų, romų). Sostinė – Belgradas. Anksčiau buvo Jugoslavijos dalis, 2006 m. formaliai tapo nepriklausoma respublika. 2009 m. pateikė paraišką įstoti į ES, oficialia kandidate tapo 2011 m. Kosovas 2008 m. paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, ši tokio sprendimo nepripažįsta. Tiesa, Šiaurės Kosovą – daugiausia serbų gyvenamą anklavą – iki šiol kontroliuoja Belgradas.
