Manoma, kad šis žingsnis gali sukliudyti Balkanų šalies pastangoms įstoti į ES.
Pasak Serbijos prezidentūros pranešimo, paskelbto po prezidento Aleksandro Vučičiaus susitikimo su Rusijos ambasadoriumi Aleksandru Bocanu-Charčenka, Serbijos ir Eurazijos Ekonominės Sąjungos (EAS) susitarimas turėtų būti pasirašytas spalio 25 dieną.
Tuo tarpu ambasadoriaus pareiškime teigiama, jog susitarimas „suteiks naujos kokybės būsimam bendradarbiavimui“ tarp Serbijos bei Rusijos vadovaujamos sąjungos ir suteiks Serbijai prieigą prie 180 milijonų žmonių turinčios rinkos.
Į EAS įeina Rusija, Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas ir Kirgizija.
Prie ES prisijungti norinčios šalys kandidatės privalo derinti savo politiką su bloko politika, įskaitant prekybos sankcijų įvedimą Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje.
ES išlieka didžiausia Serbijos prekybos partnere – 2018 metais prekybos apimtis sudarė beveik 26 mlrd. eurų (29 mlrd. JAV dolerių) ir tai yra maždaug aštuoniais kartais daugiau nei prekyba su visomis EAS šalimis kartu.
Rusija remia Serbiją, vienintelę likusią sąjungininkę Balkanuose, palaikydama jos pretenzijas dėl buvusios Serbijos provincijos Kosovo, kuri paskelbė nepriklausomybę 2008-aisiais. Maskva taip pat padeda stiprinti Serbijos kariuomenę, taip keldama susirūpinimą karo nualintame regione.
Serbija jau yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimą su didžiausiomis EAS narėmis Rusija, Kazachstanu ir Baltarusija. Naujas susitarimas papildomai apims tik Armėniją ir Kirgiziją, kurių bendras gyventojų skaičius yra 9,2 milijono, teigiama naujausiame Vašingtone leidžiamo analitinio leidinio „The Eurasia Daily Monitor“ pranešime.
„Ne kartą pasigirdo perspėjimų, kad Belgrado flirtas su Maskva gali pakenkti Serbijos strateginiam įsipareigojimui galutinai įstoti į ES“, – sakoma pranešime.