„Žiūrint į bendrą šešėlinės ekonomikos lygį, Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, po krizės ėmęs mažėti šešėlis toliau kasmet stabiliai traukiasi. Pagrindinis to veiksnys – ekonomikos augimas, gyventojų ir verslo finansinės padėties gerėjimas. Panašią tendenciją matėme ir iki 2009 metų krizės. Tačiau tam tikruose sektoriuose, konkrečiai – stipriausiai apmokestintose akcizinių prekių grupėse, tokiose kaip cigaretės ar stiprieji alkoholiniai gėrimai, ženklus „šešėlio“ kritimas buvo iki maždaug 2015 metų. Po to, galima sakyti, šešėlis tapo stabilus ir ganėtinai atsparus augančioms pajamoms ar valdžios taikomoms kovos priemonėms“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto šešėlinės ekonomikos tyrimų vadovas Vytautas Žukauskas.
Tyrimų bendrovės RAIT atliktos apklausos duomenimis, 12 proc. gyventojų pripažino per pastaruosius metus įsigiję ar vartoję nelegalaus alkoholio (pilstuko, naminės, kontrabandinių gėrimų ir pan.) – tiek pat, kaip ir prieš dvejus metus. 22 proc. gyventojų teigia esantys linkę pateisinti arba visiškai pateisina nelegalaus alkoholio vartojimą.
„Iš tiesų, tai, kad kas penktas stipriojo alkoholio butelis yra nelegalus, atrodo labai daug, tačiau reikia suprasti, kad dažniausiai šešėlį renkasi žmonės, kuriems parduotuvėje pirkti tiesiog per brangu. Akcizas stipriesiems alkoholiniams gėrimams 2012–2017 m. laikotarpiu buvo padidintas 6 proc., o šiuo laikotarpiu žmonių vidutinis darbo užmokestis išaugo 36 proc. Nuo 2017 m. situacija apsivertė. Nuo to laiko akcizas stipriesiems alkoholiniams gėrimams augo net 36 proc., o vidutinis darbo užmokestis augo 27 proc. Taigi viena iš priežasčių, kodėl stipriojo alkoholio rinkoje šešėlis nemažėja, yra ta, kad apmokestinimas auga sparčiau nei žmonių pajamos“, – pastebi V.Žukauskas.
Naujausios seniūnų apklausos rodo, kad galimybė įsigyti nelegalaus alkoholio skirtinguose Lietuvos regionuose taip pat išlieka didelė. 35 proc. spklaustų seniūnų teigia, kad jų vietovėje galima įsigyti nelegaliai gaminamo ar platinamo alkoholio.
„Tai, kad net ir ekonomikai augant sąlyginai didelė dalis žmonių vis dar pateisina ir vartoja nelegalų alkoholį, cigaretes, o šešėlis atrodo nebepajudinamas – turėtų būti ženklas valdžiai, kad priimant sprendimus svarbu numatyti tokias jų pasekmes kaip šešėlis. Jam vešėti sąlygos ypač palankios, kai akcizai auga sparčiau nei didėja žmonių pajamos. Nepamatuoti sprendimai dėl mokesčių lėtėjant ekonomikos augimui gali suveikti kaip žibalas pilamas į ugnį. Juolab, kad apklausos rodo, kad net pusė žmonių pablogėjus finansinei padėčiai svarstytų pirkti prekes ar paslaugas šešėlyje“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė.
„Nielsen“ atlikto „Tuščių cigarečių pakelių tyrimo” duomenimis, vidutiniškai kas penktas surūkomas cigarečių pakelis yra nelegalus (19 proc.), panašus šešėlio lygis šiame sektoriuje nesikeičia nuo 2015 metų. Akcizai tabakui Lietuvoje per pastaruosius aštuonerius metus augo 54 proc. Kaimyninėse šalyse cigarečių šešėlis yra mažesnis. Latvijoje jis siekia 16 proc., Estijoje – 12 proc.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto šešėlio skaičiavimai akcizinėse rinkose atlikti remiantis šiais šaltiniais:
-
Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimai (2012 m. birželis, 2013 m. vasaris, 2014 m. sausis, 2015 lapkritis, 2017 m. gruodis, 2019 rugsėjis), atliko „RAIT“;
-
Kokybiniai alkoholio rinkos specialistų tyrimai (2012 m. birželis, 2013 m. vasaris, 2014 m. sausis, 2015 m. lapkritis, 2017 m. gruodis, 2019 m. rugsėjis), atliko „Spinter tyrimai“;
-
Seniūnų apklausos apie šešėlinę alkoholio rinką Lietuvoje (2012 m. birželis, 2014 m. sausis, 2015 gruodis, 2017 m. gruodis, 2019 m. liepa), atliko „Ekonominės konsultacijios ir tyrimai“;
-
„Nielsen“ atliekamas tuščių pakelių tyrimas.
Bendras šešėlio lygis paskaičiuotas austrų eksperto profesoriaus Friedrich Schneider, kurio skaičiavimais remiasi Europos Komisija ir Pasaulio Bankas.
