Naujausio tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje praėjusiais metais nedeklaruotos pajamos sudarė didžiausią šešėlinės ekonomikos sudedamąją dalį – 36,5 procento. Darbo užmokesčio „vokeliuose“ dalis siekė 34 proc., o nelegalaus darbo jėgos naudojimo – 29,5 procento.
Latvijoje ir Estijoje svariausias šešėlinės ekonomikos dalis pernai sudarė darbo užmokestis „vokeliuose“ – 46,7 proc. visos šešėlinės ekonomikos Latvijoje ir 44,5 proc. Estijoje. Nedeklaruotos pajamos Latvijoje pernai sudarė 29 proc. visos šešėlinės ekonomikos, nelegalūs darbuotojai – 24,3 proc., o Estijoje – atitinkamai 27,5 proc. ir 28 procentus.
Bendras verslo kyšininkavimo lygis (pajamų dalis, kuri skiriama neoficialiems mokėjimams „reikalams sutvarkyti“) per metus Lietuvoje nukrito 1,9 procentinio punkto iki 10,4 proc., Estijoje – 0,6 punkto iki 6,4 proc., tuo tarpu Latvijoje – pakilo 0,2 punkto iki 9,4 procento.