Šie klausimai aptarti Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos sektoriniame posėdyje.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atkreipė dėmesį, kad nors dabar daugiausia šios institucijos pajėgumų skiriama padėti sąžiningam verslui kuo greičiau gauti paramą COVID-19 kontekste, vis dėlto ir toliau aktyviai nustatomi pažeidimai atskirose srityse. VMI ir toliau ketina daugiau kontroliuoti statybų, naudotų automobilių, odontologijos, elektroninės prekybos, viešojo maitinimo ir kaimo turizmo sektorius. VMI nurodė šiuos tarpinstitucinės kontrolės prioritetus: prekyba turgavietėse; nelegali akcizais apmokestinamų prekių apyvarta; neapskaitytas ir nelegalus darbas; viešasis maitinimas; statybos; naudotų automobilių prekyba.
Užimtumo tarnyba ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebi, kad nors valstybė savo finansine parama skatina įmones darbuotojus išlaikyti legaliai ar grąžinti į darbo rinką, tačiau gaunama informacija, kad darbuotojai, išleisti į prastovas, toliau dirba, mokamas papildomas šešėlinis darbo užmokestis arba teikiami dokumentai subsidijai gauti, nors darbuotojai jau yra atleisti.
Kai kurios įmonės dirbo (ir dirba) paskelbtų prastovų metu arba darbuotojai dalinių prastovų metu dirbo ilgiau, nei jiems numatyta įsakyme dėl prastovos, o darbo laikas neapskaitomas.
VDI karantino metu, be darbdavių konsultavimo, aktyviai vykdė ir prastovų, nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų kontrolę – 50 proc. patikrinimo atvejų buvo nustatytas nelegalus darbas, o praėjusiais metais šis rodiklis siekė 25 proc.
Karantino metu VDI sulaukė 24,4 tūkst. pranešimų iš organizacijų ir privačių asmenų. Dažniausiai buvo pranešama apie situaciją dėl prastovos laikotarpio – kai kurios įmonės dirbo (ir dirba) paskelbtų prastovų metu arba darbuotojai dalinių prastovų metu dirbo ilgiau, nei jiems numatyta įsakyme dėl prastovos, o darbo laikas neapskaitomas.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos duomenimis, karantino mėnesiais šviežios ir atšaldytos kiaulienos parduota 4,5 proc. daugiau, o mėsos gaminių – 3,1 proc. daugiau, nors, remiantis kitų Europos Sąjungos valstybių narių statistika, realus mėsos vartojimo Lietuvoje sumažėjimas turėjo siekti apie 20–30 proc. Asociacijos vertinimu, parduotos kiaulienos ir mėsos gaminių kiekis padidėjo dėl ištrauktų iš šešėlio pardavimų.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pabrėžė, kad, bendradarbiaudama su kitomis kontroliuojančiomis institucijomis – muitine, policija, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ir VMI, artimiausiu metu stiprins kontrolę, orientuotą į nelegalią veiklą bei maisto kilmės, sudėties, dokumentų klastojimą. Didžiausias dėmesys bus skiriamas turgaviečių prekiautojų ir viešojo maitinimo subjektų kontrolei.
Dar viena šešėlinės ekonomikos sritis – akcizinės prekės. Iki 2020 m. gegužės 10 d. sulaikyta 90 proc. daugiau cigarečių, palyginti su visais 2019 metais, nors tyrimų pradėta 47 proc. mažiau. Vidutiniškai viename tyrime sulaikytų cigarečių kiekis padidėjęs beveik 2 kartus. Per šį laikotarpį užkardyta žala išaugo daugiau nei 2 kartus – nuo 10 mln. iki 23 mln. eurų. Muitinės departamento vertinimu, tam didelės įtakos turėjo griežtesnė Europos Sąjungos vidaus sienų kontrolė.
Rizikingiausi sektoriai vis dar yra pramoninė gamyba, statyba, prekyba, maitinimas, remontas ir transportas, informacija ir ryšiai, nekilnojamojo turto operacijos, kitos asmeninės paslaugos.
Lietuvos statistikos departamento teigimu, pastaraisiais metais šešėlinės ekonomikos dalis šiek tiek mažėja: 2018 m. ji sudarė 13,3–13,7 proc. šalies BVP, 2019 m. 13–13,3 proc., šių metų prognozė yra 12,9–13,3 proc. Rizikingiausi sektoriai vis dar yra pramoninė gamyba, statyba, prekyba, maitinimas, remontas ir transportas, informacija ir ryšiai, nekilnojamojo turto operacijos, kitos asmeninės paslaugos.
„Karantino laikotarpis atskleidė naujus šešėlinės ekonomikos aspektus. Visos atsakingos valstybės institucijos atidžiai analizuoja naujai išryškėjusias tendencijas ir imasi reikiamų priemonių. Valstybė visada palaikė ir palaikys skaidriai veikiantį verslą ir netoleruos neskaidrumo. Tikiu, kad glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas kovojant su šešėline ekonomika leis pasiekti dar geresnių rezultatų. Per pastaruosius metus visų institucijų pastangomis iš šešėlio pavyko ištraukti 221 mln. eurų, tad aktyvų darbą šioje srityje ryžtingai tęsime“, – sako komisijos pirmininkas Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.
Apibendrinus visą Komisijos posėdyje pateiktą informaciją, nutarta VMI veikiančiame Rizikos analizės centre apibendrinti kontroliuojančių institucijų pagal kompetenciją surinktą informaciją apie besikartojančius pažeidimus ir galimas nusikalstamas veikas, pasinaudojant turimų registrų duomenimis bei analitinių padalinių atliktomis analizėmis, nustatyti galimus „taikinius“ ir per 5 Lietuvos Respublikoje veikiančius Jungtinių operacijų centrus organizuoti bendrus kontroliuojančių institucijų patikrinimus.
