Vienus darbdavius pasiekdavo Mokesčių inspekcijos laiškai su kvietimu užsukti pokalbiui. Kitus įmonių vadovus pašnekesiui kviesdavosi „Sodra“, o dar kitus aplankydavo darbo inspektoriai. Beveik 4 tūkstančių bendrovių vadovai turėjo atsakinėti į klausimynus, kuriuose siekta išsiaiškinti, ar įmonės gali padidinti atlyginimus savo darbuotojams. Pasirodo, gali.
Algas keldavo po pokalbio
„Sodros“ Įmokų administravimo skyriaus vadovas Laimonas Rudys pasakojo, kad darbuotojai ne tik kvietė įmonių vadovus į pokalbius, bet ir tikrino darbo grafikus, pinigų srautus.
„Tenka susidurti su įvairiomis įmonėmis. Vienos jų bando išsisukinėti, kitos nereaguoja, tačiau dažniau situacija pagerėja, darbdaviai padidina darbo užmokestį darbuotojams“, – pastebėjo L.Rudys.
Suprasti akimirksniu
- Pernai 40 tūkst. bendrovių darbuotojams mokėjo mažiau nei minimalią algą
- Darbdaviai kviesti pokalbiams, turėjo aiškintis, kodėl taip yra
- Valstybinių institucijų pareigūnai sako, kad po pokalbių atlyginimai ūgtelėdavo 15-17 proc.
- Šešėlis versle vis tiek išlieka aukštas – beveik 100 tūkstančių darbuotojų vis dar gauna mažiau nei minimali alga
Mokesčių inspekcija, „Sodra“ ir Darbo inspekcija sako, kad jau matyti pirmieji vaisiai. Remiantis jų pateikta statistika, vidutinis atlyginimas stebėtose įmonėse paaugo 15-17 proc., nors bendras darbo užmokestis pernai augo 7 proc.
Be to, priskaičiuota, kad per metus tokiu būdu iš šešėlio pavyko „ištraukti“ 68 milijonus eurų darbo užmokesčio, o valstybei esą priskaičiuota papildomai 27 mln. eurų papildomų mokesčių.
Pasak Mokesčių inspekcijos specialistų, vadovams užtenka laiškų ir vizito į inspekciją, ir darbuotojų algos išauga nedelsiant. VMI skelbia jau ilgokai taikanti modelį „Įspėjau – pasirink“, kai įmonių vadovams siunčiami įspėjamieji laiškai arba jie kviečiami į VMI pasiaiškinti. Jei verslininkai nesugeba pagrįsti mokamo dažnai net mažesnio nei „minimumas“ atlyginimo, sulaukia papildomo VMI dėmesio.
Kodėl tiek daug žmonių dirba už grašius?
Kodėl tiek daug dirbančiųjų Lietuvoje „netempia“ net iki minimalios algos? Statistika rodo, kad šiais metais mažiau nei minimalią algą gaunančių žmonių yra 99,5 tūkst. Valstybinių institucijų atstovai sako, kad dėl to dažnai kaltas darbdavys. Rinkos ekspertai mato plačiau – tai mentaliteto klausimas.
„Jau kurį laiką stebima tendencija, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Gintaras Čepas, – kad nelegalus darbas yra keičiamas įvairiomis kitomis nedeklaruoto darbo formomis“.
Darbdaviai žmones įdarbina tariamai ne visai darbo dienai, klastoja darbo laiką, nubraukia viršvalandžius ir naktinį darbą. Kai kas verčia dirbti poilsio dienomis, bet už tai nemoka.
R.Kuodis: svarbiausia – „išdurti“ valdžią
Jokia paslaptis – taip darbdaviai bando sutaupyti mokesčių. „Toks lietuvių mentalitetas – išdurti valdžią. Todėl ir dirbama ketvirčiu etato, ne visą dieną. Daug verslininkų moka sau mažiau nei minimumą. Tai rodo, kad Lietuva pagal šešėlinę ekonomiką Europoje yra labai aukštai“, – 15min teigė Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis.
Pasak jo, sąžiningai dirbantys ir mokesčius mokantys žmonės atsisveikina su 55 procentais pajamų, tačiau yra ir tokių, kurie moka tik 5 proc. nuo visų pajamų. „Tokios disproporcijos yra neteisingos ir ligšiolinės valdžios nieko dėl to nepadarė. Tikėkimės, kad nauja vyriausybės spręs šią problemą“, – sakė R.Kuodis.
Anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tai yra įsisenėjusi problema.
„Džiugu, kad pastaruoju metu galime stebėti teigiamas tendencijas. Deja, ne visada suvokiama, kad nelegalių prekių vartojimas, pajamų slėpimas ir mokesčių vengimas kenkia ne tik visuomenei ir valstybei, bet, galiausiai, atsisuka ir prieš tuos, kurie bandė gauti trumpalaikės naudos“, – pabrėžia ekspertas.