„Daug sričių, tiek kalbant apie PVM surinkimą, tiek mokesčių ir įmokų, kurios yra susijusios su darbo santykiais, ir kitų mokesčių surinkimas, auga, ir ne paslaptis, kad šešėlis ima po truputėlį trauktis“, – kalba finansų ministras Vilius Šapoka.
Tačiau dėl ko ir kiek jis traukiasi? Ministras atsakymo neturi, kaip neturi ir jo vadovaujama ministerija. Paprašius patvirtinti ministro teiginį konkrečiais skaičiais, kiek mažėjo šešėlis šiemet, kuriuose sektoriuose matoma didžiausia pažanga, ir kiek dėl to papilnėjo biudžetas, ministerijos viešųjų ryšių skyrius atsiuntė austrų mokslininko Friedricho Schneiderio Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenis, kad šešėlis nuo 2014-ųjų iki 2016 atitinkamai susitraukė nuo kiek daugiau nei 27,1 iki beveik 24,9 procentų.
Tačiau, pirma, dabartinė vyriausybė negali prisiimti nuopelno, kad šis pokytis – jos nuopelnas, nes pati valdžioje tėra metus. Antra, įdomu būtų išvysti pačios ministerijos skaičiavimų, tačiau ministerija teigia tokių skaičių neturinti.
Laisvosios rinkos instituto teigimu, šešėlyje yra apie ketvirtadalis šalies Bendrojo vidaus produkto arba apie 9 milijardus eurų daugiau nei visas šalies biudžetas.
„Kažkokių konkrečių veiksmų nenusimato gaudant tą šešėlį arba net mažinant šešėlio atsiradimo paskatas (tai reiškia mažinant biurokratinę naštą, ką žadėjo šita valdžia, ar mažinant mokestinę naštą, ką irgi žadėjo).
Tai iš esmės kova su šešėline ekonomika gaunasi dreifavimas ir žiūrėjimas, kokie rezultatai ir tų rezultatų prisiskyrimas ten, kur tu nepadarei jokių veiksmų“, – aiškina Laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas.
O žadėta daug. Sauliaus Skvernelio vadovaujamos vyriausybės programoje teigiama, kad mokesčių sistema nėra nei nuosekli, nei vientisa, todėl būtina ją pertvarkyti. Dokumente rašoma, kad mokesčių sistema bus tobulinama, supaprastinama, jog žmonės būtų skatinami neslėpti mokesčių. Tačiau metai prabėgo, o tų reformų nėra.
„Sistemingų veiksmų aš pasigendu. Dažniausiai tai daroma fragmentiškai. Būna vieni pasisakymai skirti absoliučiai politinei darbotavarkei, o kai pasižiūrime, kas ruošiama projektuose, tai būna kita situacija. Patys sprendimų priėmimai būna nukeliami. Nors visos partijos buvo prieš rinkimus sutarusios, kad turi programas, žino, ką daryti su mokesčiais, bet realiai iki pat šio meto nėra aiškumo, kaip mokesčiai keisis nuo kitų metų sausio 1 dienos“, – pabrėžia buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Modestas Kaseliauskas.
„Per rinkimų kompaniją buvo tie pažadai ir kad tarsi reikėtų mažinti apskritai bendrą apmokestinimą arba bent jau didinti tą ribą, nuo kurios neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) jaučiasi. Nes dabar ta riba yra 1 tūkst. eur., ir iš esmės tai net nesiekia tos apatinės viduriniosios klasės ribos, tai akivaizdu, kad jos niekaip nepaveikia“, – sako „Danske Bank“ vyr. Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.
Bet vyriausybės ambicijos nemažos. Finansų ministras sako, kad iš šešėlio iki kadencijos pabaigos bus ištraukta apie 800 milijonų eurų. Esą tai padės padaryti ambicingi įmonių, kurios kovoja su šešėliu, nustatyti planai. Be to, V. Šapoka tikisi, kad didės žmonių sąmoningumas ir jie labiau norės mokėti mokesčius.
Tačiau tokios ministro kalbos ekspertams kelia šypseną. Teigiama, kad valstybei reikia imtis kardinalių veiksmų, kad šešėlis mažėtų, o ne tikėtis, jog tą darbą už juos padarys visuomenė arba baudžiamosios priemonės.
„Išvaryti žmones iš šešėlio galima muštru, bet taip pat galima juos pakviesti išeiti iš šešėlio sukuriant lengvesnes sąlygas veikti legaliai – mažinant biurokratinę reguliavimo naštą, mažinant apmokestinimą. Tai tokio požiūrio trūksta ir tai pagrindinė priežastis, kodėl efektyvios kovos su šešėline ekonomika Lietuvoje nėra“, – akcentuoja V. Žukauskas.
Atlyginimai „vokeliuose“ Lietuvoje populiarūs, nes darbo jėgos apmokestinimas – vienas didžiausių Europoje, sako ekspertai, siekia apie 40 procentų. Ir kai kitos šalys mokesčius darbuotojams mažina, Lietuva to net nesiruošia daryti.
Tad nenuostabu, kad atlyginimus „vokeliuose“ toleruoja per 40 procentų žmonių, nes beveik 60 procentų mano, kad tikimybė, jog juos pagaus, yra maža. Ir iš tiesų, pavyzdžiui, šiemet VMI nustatė tik 16 tokių atvejų. Atlyginimai „vokeliuose“ Lietuvoje populiarūs, nes darbo jėgos apmokestinimas – vienas didžiausių Europoje, sako ekspertai, siekia apie 40 procentų. Ir kai kitos šalys mokesčius darbuotojams mažina, Lietuva to net nesiruošia daryti.
„Danske banko“ ekonomisto teigimu, jie yra apskaičiavę, kad vien pernai į biudžetą nesumokėta PVM, akcizų, pelno, gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčių už daugiau nei pusketvirto milijardo eurų.
Pasak Roko Grajausko, šalies mokestinė bazė stovi ant vienos kojos – didžioji dalis pajamų į biudžetą suplaukia iš PVM ir darbo santykių apmokestinimo. Ir visai neįsiklausoma į tarptautinių organizacijų rekomendacijas įvesti visuotinį turto, automobilių mokestį.
„Geriau jau yra didinti šituos mokesčius ir mažinti pajamų mokesčius, kurie galėtų pritraukti ir investicijų ir galų gale tas realias gyventojų pajamas padidinti, nes visas turtas yra registruojamas, jį lengva susiekti – visas NT, automobiliai, jie registruoti. Todėl šituos mokesčius administruoti gerokai paprasčiau ir juos nuslėpti gerokai sudėtingiau. Kai galimybių neparodyti pajamų yra daug daugiau“, – pasakoja ekonomistas.
Buvęs VMI vadovas mano, kad dalykas, kurio, kalbant apie mokesčius, labiausiai trūksta tiek politikams, tiek ministerijų personalui, yra paprasčiausia kompetencija: „Trūksta kompetencijos tiek politikams, tiek ministerijų personalui ir nėra žiūrima į mokesčių mokėtoją, kaip į vertybę, kaip į paslaugos teikimą jam, bet iš esmės žiūrima, kaip surinkti iš jo mokesčius.“
Ekspertai sako, efektyviau su šešėliu bus kovojama iš esmės peržiūrėjus mokesčių politiką, išsiaiškinus, kurie mokesčiai nereikalingi, kurie per dideli, kur per daug lengvatų ar landų. Taip pat – sutvarkius mokesčių administravimą, perdavus jų valdymą vienai institucijai, o ne kelioms kaip yra dabar. Visi siūlymai nekart girdėti, nekart kartoti, bet pamėginti jais pasinaudoti norinčių kol kas neatsirado.
