„Šešėlyje“ – šimtai milijonų eurų: kodėl tebedega raudonos lemputės?

Skirtingais vertinimais, šešėlinės ekonomikos mastas pernai Lietuvoje galėjo sudaryti nuo 12,6 proc. iki 22,36 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis siekia keliolika procentų. Nors padėtis gerėja, kai kurių politikų teigimu, šioje srityje gerokai atsiliekame nuo kaimynų. O tai – šimtai milijonų eurų, nepapildantys valstybės biudžeto bei mažinantys galimybes daugiau finansuoti būtinas viešąsias paslaugas – švietimą, sveikatos, socialinę apsaugą ir pan.

Roberta Salynė

Politikos aktualijų žurnalistė

Kontrabandininkai/ Asociatyvi nuotr. / VSAT nuotr.

Nėra vienos ir visuotinai pripažintos metodikos, kuri leistų tiksliai ir be išlygų apskaičiuoti šešėlinės ekonomikos mastą.

Pavyzdžiui, Valstybės duomenų agentūros atliekamu oficialiai neapskaitytos ekonomikos vertinimu, „šešėlis“ Lietuvoje 2020 metais sudarė 12,6, 2021-aisiais – 12,5, o pernai – 12,6 proc. BVP.

Austrų profesoriaus ekonomisto Friedricho Schneiderio duomenimis, „šešėlis“ Lietuvoje 2020 metais buvo 23,09 proc. 2021-aisiais – 22,9, o pernai – 22,36 proc. BVP.

Kaip pažymėjo Finansų ministerija, ilgalaikė tendencija rodo, kad šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje nuolat mažėja.

„Šešėlyje“ – šimtai milijonų eurų: kodėl tebedega raudonos lemputės?

PVM atotrūkis mažėja

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta