Vyriausybė užsimojo įgyvendinti šešiagubą reformą – struktūrinė reforma apimtų mokesčius, pensijas, inovacijas, švietimą, sveikatos sektorių bei šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones.
Tačiau jokių konkrečių detalių, kas keisis jau nuo 2019-ųjų, neatskleidžia.
Kas laukia pensijų fondų?
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis po penkias su puse valandos trukusio posėdžio teigė, kad „visos šitos reformos yra tarpusavyje susijusios, yra dar tikrai nemažai neatsakytų klausimų“, ir patikino išsinešantis daug namų darbų.
„Iš tiesų žiūrint į tą mūsų didįjį iššūkį, būtent tą demografinę duobę, kurią prognozuoja Europos Komisija, mes tikrai turime dėti visas pastangas, kad tiek valstybinis socialinis draudimas būtų tvarus, tiek antra pakopa, vadinasi, privatus kaupimas, būtų papildantis. Tai neturėtų būti supriešintos sistemos, bet viena kitą papildančios ir tokiu būdu tą iššūkį, būtent demografines duobės, įveiktume“, – L.Kukuraitis neatviravo, kas laukia 2-osios pakopos pensijų fondų.
Finansų ministras Vilius Šapoka tikino, kad reformos tarpusavyje labai susijusios, liko sudėlioti „paskutinius štrichus“, kad būtų galima balandžio viduryje reformas pristatyti.
„Nesinorėtų neužbaigto darbo pristatyti. Ne kartą ir aš minėjau, ir premjeras, kad pagrindinis dalykas bus auginti žmonių pajamas ir mažinti su darbo santykiais susijusią mokestinę naštą“, – V.Šapoka aiškina, kad pokyčiai palies ne tik mažas pajamas gaunančiuosius, bet ir tuos, „kurie uždirba ir vidutinį darbo užmokestį, ir dar daugiau“.
Jis taip pat patikino, kad „sprendimai bus labai pamatuoti, išdiskutuoti“, visuomenės grupės bus kviečiamos sureaguoti ir pateikti savo siūlymus – tik tuomet bus priimti galutiniai sprendimai.
Kalbėdamas apie 2-osios pakopos pensijų fondus jis aiškino, kad darbdaviams ir darbuotojams turėtų būti suteikta galimybė prisidėti papildomomis įmokomis, už tai galimos mokesčių lengvatos.
„Kalbant apie antros pakopos reformą, manau, kad paskatos prisidėti savomis lėšomis taip pat turėtų būti suteiktos. Nes šiuo metu nėra tokios galimybės žmonėms patiems prisidėti į antrą pakopą ir pasinaudoti GPM paskata“, – sako V.Šapoka.
Jis viliasi, kad Seime būsimi siūlymai bus priimti.
Jau skelbta, kad planuojamos mokesčių pertvarkos metu būtų ketinama jungti darbuotojų ir darbdavių mokamas socialinio draudimo įmokas, bazinę pensiją perkelti į biudžetą, didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį.
Kokie pokyčiai tikėtini?
15min dar iki Vyriausybės posėdžio pabaigos pateikė planuojamų pokyčių santrauką.
Šiuo metu nėra abejonių, kad naujoje mokesčių pertvarkoje bus įtrauktas darbdavių ir darbuotojų įmokų „Sodrai“ sujungimas – visi mokesčiai, išskyrus darbdavių įmokas į Garantinį fondą, nuo 2019-ųjų turėtų atsispindėti darbuotojų atlyginimų lapeliuose.
Iki šiol viešai taip pat buvo teigiama, kad bazinės pensijos mokėjimus planuojama perkelti į biudžetą, todėl padidėtų darbuotojų mokama GPM mokesčio dalis, o atitinkamai sumažėtų įmokos „Sodrai“.
Finansų ministras Vilius Šapoka dar kovo mėnesį teigė, kad planuojami mokesčių pakeitimai didins jų progresyvumą ir mažins darbo santykių apmokestinimą. Jis yra pažymėjęs, kad mokesčių progresyvumas bus užtikrinamas didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
Taip pat V.Šapoka renginyje užsienio investuotojams yra teigęs, kad bus įvestos „Sodros“ įmokų „lubos“.
V.Šapoka dar pernai Seime yra užsiminęs, kad svarstytinas ir mokestis automobiliams, ir turtui taikomų mokesčių didinimas.
Tokius mokesčius įvesti spaudžia ir Europos Komisija. Eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis Seime yra teigęs, kad Lietuva turėtų pagalvoti apie turto ir aplinkosaugos mokesčius, būtina struktūrinė mokesčių reforma bei pajamų nelygybės mažinimas.
Vyriausybė savo priemonių plane šiemet užsibrėžė iki metų pabaigos patobulinti išmokų vaikams teisinį reguliavimą, kuris reikalingas nuosekliam vaiko pinigų didinimui.
S.Skvernelis jau yra paminėjęs, kad vaiko pinigai nuo dabartinių 30 eurų kitąmet galėtų pasiekti 50–60 eurų.
