Į nemalonią situaciją šiaulietis pateko tada, kai paskolino 25 tūkst. eurų pažįstamam verslininkui. Kaip sakė paskolos prašęs vyras, pinigų reikėjo verslui, trūko jų ir namo statybai.
Tačiau kurį laiką nesėkmingai bandęs atgauti skolą R.Kaveckas galiausiai nutarė kreiptis į antstolį.
Pavyko sulaikyti automobilį
„Nors pinigus vis žadėjo grąžinti, tačiau taip ir neatidavė. Todėl pasirinkau patį demokratiškiausią būdą – kreipiausi į antstolį. Tai – tarpininkas, kuris teisiškai konsultuoja ir kreditorių, ir skolininką“, – sakė R.Kaveckas.
Verslininkui bendradarbiaujant su Šiauliuose dirbančiu antstoliu Ričardu Kudrausku pavyko sulaikyti į Lietuvą atvykusį skolininko automobilį „Mercedes-Benz“. Juo į Lietuvą atvyko pagal panaudos sutartį važinėjęs Italijos pilietis.
Atsitiktinai gatvėje stovintį automobilį pamatęs R.Kaveckas nedelsiant apie tai pranešė antstoliui. Šis, atvykęs į nurodytą vietą, savo automobiliu užblokavo išvažiavimą, ir netrukus transporto priemonė buvo nugabenta į saugojimo aikštelę.
„Ji bus parduota. Automobilio rinkos vertė – apie 7 tūkst. eurų. Džiaugiuosi, kad pavyks atgauti bent dalį skolos“, – kalbėjo šiaulietis.
Kaip pasakojo R.Kaveckas, automobilio parvykimą į Lietuvą inicijavo pats skolininkas. „O ar tas Italijos pilietis žinojo, jog automobilis bus sulaikytas, ar ne – aš nežinau, tai – skolininko ir italo tarpusavio reikalai. Kaip sakė pats skolininkas, jis jau ketino skambinti ir pranešti, kad automobilis Lietuvoje, tačiau taip nutiko, kad transporto priemonę pamačiau ir antstoliui pranešiau aš pirmas“.
Skolininko elgesys pasikeitė
R.Kaveckas viliasi, kad pavyks atgauti ir likusią skolą, mat kitaip elgtis ėmė pats skolininkas.
„Antstolį visi piešia kaip baubą, bet jei šios institucijos nebūtų – būtų anarchija“, – kalbėjo R.Kaveckas.
Šiaulietis svarsto, jog jo atveju skolininkui trūko noro ir atsakomybės sugrąžinti skolą, mat turto jis turi. Pavyzdžiui, tas pats automobilis, apie kurio egzistavimą vyrui „priminė“ antstolis, įvertinęs jo turimą turtą.
Siekiant apginti R.Kavecko interesus, antstolis areštavo ir skolininkui priklausantį namą.
„Situacija pasikeitė, kai antstolis pasikalbėjo su skolininku. Tada jis pats ne tik inicijavo automobilio parvežimą į Lietuvą, bet ėmėsi kitų būdų grąžinti skolą ir dabar stengiasi tą padaryti.
Situacija pasikeitė, kai antstolis pasikalbėjo su skolininku.
Jam tiesiog buvo išaiškinta, kuo gali baigtis toks elgesys ir nenoras bendradarbiauti su antstoliu. Žmonės kartais tokių dalykų nežino, todėl jiems reikia paaiškinti. Tą labai profesionaliai ir padarė antstolis.
Gal žmonėms trūksta finansinio raštingumo, bet kai į procesą įsijungia antstolis, skolininkas tarsi suklūsta, išgirdęs, kas gali atsitikti, ko gali netekti, sužinojęs apie teisines pasekmes. Tai – grėsmė jo turtui, jo karjerai, jo kredito istorijai”, – sakė R.Kaveckas.
Skolų atgavimas rūpi ir investuotojams
Šiaulietis atsargiai vertina ir siūlomus įstatymų pakeitimus, kuriais tariamai labiau būtų ginamos skolininkų teisės.
„Antstoliai yra reikalingi verslui, tačiau niekas apie tai nekalba. Kai į Lietuvą ateina investuotojai, jie klausia: kaip su skolininkais, kaip atsiskaitoma? Investuotojams svarbu, kaip pavyks atgauti skolas, nes versle yra atidedami mokėjimai.
Aš visiems aiškinu, kad blogai, nes valstybė gina skolininkus. Nors juk pati valstybė ir yra kalta, kad žmonėms buvo dalinamos greitosios paskolas, nesigilindama į ekonominę žmonių situaciją, į jų finansinį raštingumą.
Kuo labiau lengvinama situacija skolininkams, tuo labiau ji sunkinama verslui“, – sakė verslininkas R.Kaveckas.
Slepia savo turtą, sąskaitos – užsienio bankuose
Kaip 15min sakė Šiauliuose dirbantis antstolis R.Kudrauskas, tai, kad skolininkas teigia neturintis turto, nors iš tiesų yra kitaip, nėra pavienis atvejis.
„Dažnai būna, kad žmonės slepia savo turtą, jį perrašo kitiems asmenims. Taip buvo ir šį kartą: skolininkas kalbėjo, kad automobiliu pagal panaudos sutartį naudojasi Italijos pilietis“, – sakė R.Kudrauskas.
R.Kudrauskas pasakojo, kad perimant iš Italijos į Lietuvą atvykusį automobilį didelių nesklandumų nebuvo ir apsieita be policijos pagalbos. Įspėjus, kad gali būti kviečiami pareigūnai ir paaiškinus situaciją, vairuotojas atidavė ir raktelius, ir automobilio dokumentus. Netrukus atvyko ir pats transporto priemonės savininkas.
„Tai, kad automobilis gatvėje yra užblokuojamas tokiu būdu – užstatant jį ir neleidžiant išvažiuoti – ne pirmas atvejis. Mat pasitaiko įvairių istorijų. Pavyzdžiui, kol bandai surasti šeimininką, kažkas kitas tuo automobiliu ima ir išvažiuoja“, – kalbėjo 27 metus antstoliu dirbantis R.Kudrauskas.
Sulaukė skambučio iš Seimo
Įvairių istorijų matęs antstolis sako, jog jam apmaudžiausia girdėti, kai kalbama apie skolininkų teises ir jas ketinama ginti dar labiau, tuo tarpu niekas pernelyg nesirūpina tais, kurie praradę viltį atgauti savo pinigus.
„Dažniausiai tie žmonės garsiai ir viešai nesipiktina, jie tik bando atgauti savo pinigus. O tai, kas vyksta šiandien, man keista, kad skolininkai neva yra labai nuskriausti. Tai žmonės, prisikaupę skolų, prisiėmę kreditų ir skundžiasi, kad juos skriaudžia“, – apmaudo neslėpė R.Kudrauskas.
Antstolis prisiminė neseniai sulaukęs vieno Seimo nario padėjėjos skambučio, kuri teiravosi, kodėl iš pensinio amžiaus moters „nurašoma“ net 90 proc. pensijos, nors reali situacija buvo visiškai kita.
„Pakėliau bylą, pažiūrėjau, kad 20 procentų. Tačiau žmonės neįsiskaitė į dokumentą ir prasidėjo skundai. Kai kurie Seimo nariai tiesiog užsiiminėja populizmu. Man kartais net keista, kaip jie pateko į Seimą“, – sakė antstolis.
Aiškintis dėl skolos teko ir antstoliui
Ilgametę patirtį turintis antstolis sako, kad įstatymų pakeitimai gali sužlugdyti antstolius kaip instituciją, tuo tarpu privačių skolų išieškotojų niekas taip nekontroliuoja.
Su jomis teko susidurti ir pačiam R.Kudrauskui, kai, mirus jo mamai, viena mobiliojo ryšio kompanija nenutraukė sutarties, o skolą perdavė privačiai išieškojimo bendrovei.
Netrukus 32 eurų skola išaugo iki 58 eurų, o R.Kudrauskui buvo skaičiuojamas net atsiunčiamas elektroninis laiškas – po 3,77 euro už vieną. Jų antstolis gavo kelis, mat kol po pirmojo laiško aiškinosi su ryšio teikėjais, skolų išieškojai jam laiškus rašė ir toliau.
„Štai taip dirba privačios struktūros. Tada su šia bendrove pagrasinau nutraukti visas savo turimas sutartis, jei toks jų požiūris į klientą. O jei taip nutiktų žmogui, kuris nežinotų kaip elgtis ir ką daryti?“ – pasakojo antstolis.
Didžioji dalis skolininkų, teigia R.Kudrauskas, yra puikiai gyvenantys jauno ar vidutinio amžiaus žmonės.
Kišti galvą į smėlį nėra išeitis
„Mus, antstolius, kontroliuoja Teisingumo ministerija, tikrina mūsų buhalteriją, patikrinimus vykdo ir Lietuvos antstolių rūmai. Mes esame po kontrolės presu ir puikiai žinome savo atsakomybes“, – kalbėjo R.Kudrauskas.
Didžioji dalis skolininkų, teigia R.Kudrauskas, yra puikiai gyvenantys jauno ar vidutinio amžiaus žmonės, kurie važinėja prabangiais automobiliais ir turi sąskaitas užsienio bankuose, taip pat jie puikiai įvaldę meną, kaip galima išsisukti ir neatiduoti skolų.
Tokių pavyzdžių – ne vienas. Tarkime, sutuoktiniai, kurie, atsiradus skoloms, pas notarą susitvarko povedybinę sutartį. Vadovaujantis ja, iš skolininko sutuoktinio negalima išieškoti skolų, nes tai – nebe bendras turtas.
„Todėl visų pirma reikia sutvarkyti įstatyminę bazę. Skolininkai turi spręsti savo problemas, o ne kišti galvą į smėlį“, – įsitikinęs R.Kudrauskas.
