Dėl to tikslinamos ir pirmojo pusmečio finansinės ataskaitos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą trečiadienį pranešė Šiaulių bankas.
„Gavus naujus VMI solidarumo įnašo apskaičiavimo metodinius nurodymus, naikinančius ir iš esmės keičiančius ankstesnius šios įstaigos pateiktus įstatymo taikymo išaiškinimus, bankas iš naujo įvertino įnašo prievolės dydį už 2023 metų pirmąjį pusmetį, kuris sudarė 2,2 mln. eurų“, – teigiama banko pranešime.
Mokesčių inspekcija praėjusią savaitę pakeitė mokesčio skaičiavimo metodiką, pagal kurią į naujo kreditavimo sąvoką neįtraukiamas lizingas, faktoringas ir obligacijos. Lietuvos bankų asociacija (LBA) pranešė, jog sumažėjus naujo kreditavimo išimčių mokestis bankams turėtų didėti.
Pagal ankstesnę VMI metodiką Šiaulių bankas skelbė mokesčio neturėjęs mokėti: „Pagal iki šiol turėtus VMI išaiškinimus bankas skaičiavo, kad už 2023 metus solidarumo įnašo mokėti neturės“.
Anot jo, įvertinus pelno mokestį, bendra neigiama solidarumo mokesčio įtaka banko ir grupės veiklos rezultatams siekia 1,8 mln. eurų.
VMI pirmadienį pranešė kad bankams dėl naujo išaiškinimo tikslinant deklaracijas tam jie turės papildomą mėnesį ir per šį laiką bus atleisti nuo delspinigių.
Avansinį įnašą, kuris skaičiuojamas nuo įstatymo įsiteisėjimo gegužės 16-ąją, bankai ir kitos kredito įstaigos turi sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos. Avansas mokamas už antrąjį šių metų ketvirtį, o metinę įnašo deklaraciją VMI jie turės pateikti iki 2024 metų birželio 15 dienos – jeigu jo suma skirsis nuo ketvirtinių, bankai turės padengti skirtumą.
Mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.
Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta antradienį teigė, kad valstybė tikisi iš bankų per dvejus metus surinkti apie 440 mln. eurų: už 2023 metus – apie 250 mln. eurų, už 2024 metus – daugiau nei 150 mln. eurų.
Mokesčio įnašus ketinama panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.
