Šiaurės Korėjos juodosios rinkos klestėjimui neprieštarauja ir Kim Jong Unas

Buvusio Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Ilo lūkesčiai pildosi: 2010 metais Pchenjane jis atidarė universalinę parduotuvę, kuri turėjo pagerinti sostinės gyventojų gyvenimo kokybę. Praėjus penkiems metams nuo parduotuvės atidarymo, čia netrūksta žmonių. Tačiau visi jie ir taip turi privilegijų, rašo „Reuters“.
Šiaurės Korėjos sostinės kintanti ekonomika
Šiaurės Korėjos sostinės kintanti ekonomika / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Trijų aukštų „Pothonggang“ parduotuvė, kurioje galima įsigyti visko – nuo maisto ir kosmetikos iki elektronikos ir namų apyvokos prekių – atskleidžia vieną Šiaurės Korėjos žaizdą – juodąją rinką.

Šalies lyderis Kim Jong Unas neturi didelio pasirinkimo – jis tęsia abejotinas ekonomines reformas, kurios iškreipia rinką. Jei jas nutrauktų – rizikuotų prarasti valdžią ir įtaką.

„Reuters“ žurnalistas turėjo galimybę apsilankyti ne tik Šiaurės Korėjoje, bet ir apžiūrėti minėtą prekybos centrą. Žinoma, ne vienas – su jį lydinčiu Kim Jong Uno vyriausybės atstovu.

Kainos – JAV doleriais

„Pothonggang“ parduotuvėje kainos nurodomas dviem valiutomis – JAV doleriais ir Šiaurės Korėjos vona.

Šioje griežto režimo lyderių liaupsinamoje parduotuvėje „Sharp“ televizorius kainuoja daugiau nei 11 mln. vonų (1 340 JAV dolerių), kilogramas jautienos 76 tūkst. vonų (8,6 JAV dolerio), Šiaurės Korėjoje pagaminta LED lemputė – 42 tūkst. vonų (5 JAV dolerius).

Įdomu yra tai, kad „Pothonggang“ parduotuvėje kainoms nustatyti naudojamas gerokai palankesnis valiutos kursas. Oficialiai nurodoma, kad 105 vonai atitinka 1 JAV dolerį, tačiau kursas parduotuvėje: 8 400 vonai – 1 JAV doleris.

Panašiai veikia ir visa Šiaurės Korėjos juodoji rinka – JAV doleriai keičiami visai kitokiu kursu, nei jis nurodomas oficialiai. O tai vyksta visur – tiek parduotuvėse, tiek ir pas taksi vairuotoją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Šiaurės Korėjos sostinės kintanti ekonomika
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Šiaurės Korėjos sostinės kintanti ekonomika

Elito žaisliukas – telefonas

Per pastaruosius dvidešimt metų Šiaurės Korėja išgyveno daug ekonominių pokyčių, o viso to rezultatai matomi sostinėje Pchenjane, kur didžiosios šalies įmonės savo gamybą stengiasi pritaikyti prie vartotojų poreikių.

Kita vertus, žmonės tapo labiau išlaidesni. Jie pradeda traukti į viešumą tuos pinigus, kuriuos anksčiau slėpė namuose, ir perka mobiliuosius telefonus, elektrinius dviračius.

„Reuters“ skelbia, kad visai neseniai telefono numerių skaičius Šiaurės Korėjos sostinėje pasiekė 3 mln. Būtent telefonai įvardijami kaip elito įrenginys.

Dar viena naujiena, leidžianti labiau pasijusti laisviems, tapo komercinių bankų sprendimas pradėti išdavinėti banko korteles.

Per pastaruosius dvidešimt metų Šiaurės Korėja išgyveno daug ekonominių pokyčių.

Kim Jong Unas neprieštarauja

2009 metais Šiaurės Korėjos režimas sudavė skaudų smūgį verslininkams, kuomet buvo pakeistos valiutų keitimo taisyklės. Toks sprendimas tiesiog sunaikino daug privataus kapitalo.

Dėl valiutų nepastovumo šiuo metu juodojoje šalies rinkoje prašoma atsiskaityti ne vietine valiuta – vonais – o užsienio. Pavyzdžiui, JAV doleriais.

Visgi ekspertai pastebi, kad Kim Jong Unas, kuris valdžią į savo rankas po tėvo mirties perėmė 2011 metų gruodį, sutinka su tokiomis juodosios rinkos taisyklėmis ir šešėlinės ekonomikos paplitimu.

„Dabar yra palankus metas jaustis turtingu Šiaurės Korėjoje“, – sako Seulo Kookmino universitete dirbantis Šiaurės Korėjos ekspertas Andrejus Lankovas.

Šią mintį tarsi papildo ir pats Šiaurės Korėjos lyderis, kuris neseniai viešai pareiškė, kad šalis pereina prie politikos, kurioje prioritetas suteikiamas žmogui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų