Klasteris – kai kelios bendrovės, pamindamos savo konkurencines ambicijas, susijungia bendram tikslui. Įmonės išlieka visiškai savarankiškos, tačiau jų siekiai viršija realias galimybes. Normalu – kur keli stoja, vis daugiau padaro.
Klasteris – kai kelios bendrovės, pamindamos savo konkurencines ambicijas, susijungia bendram tikslui.
Taip nutiko visai neseniai Šiauliuose. Į bendrą klasterį susijungė septynios bendrovės. Jos pasirašė tai liudijančią sutartį. Dalis įsikūrimo nuopelnų priklauso ir Šiaulių pramonininkų asociacijai, Šiaulių universitetui bei Všį „Versli Lietuva“.
Tarp susijungusių bendrovių – UAB „Aderlita“, UAB „Sermėga“, UAB „Sabalin“, UAB „Arjelita“, UAB „Pertiti“, UAB „Zina Kniiting“, UAB „Ruvera“.
Vienas tikslų – kartu dalyvauti verslo parodose. Suplanuota ir pirmoji bendra klasterio narių kelionė į gruodžio 21-22 dienomis „Litexpo“ parodų rūmuose vyksiančią parodą „Žiemos taurė“.
Kuršėnuose įsikūrusios UAB „Sermėga“ vadovė Ieva Kygienė jungimąsi į klasterį vadina teisingu, tačiau pripažįsta, kad klasteryje turėtų būti ne tik giminingos veiklos bendrovės, bet ir tos, kurios dalyvauja kituose pramonės bei realizavimo procesuose.
– Kodėl susijungėte į klasterį – juk esate konkurentai?
– Esame tekstilės įmonių grupė. Būdamos mažos mes norime būti didelės. Planuojame kurti vieną prekės ženklą ir labiausiai tikimės, kad mums pavyks dalyvauti su savo produkcija rimtose tarptautinėse parodose. Mažos įmonės parodose nėra pageidaujamos.
– Ar tai vienintelė klasterio teikiama nauda?
– Mažos įmonės negali daug ko. Pavyzdžiui, negali priimti tokio užsakymo, kuriam neturi didesnių pajėgumų. Kelių įmonių pajėgumai jau didesni. Susijungę mes galime surasti tokią sritį, kurioje būtume labai stiprūs ir konkurencingi tarptautiniu lygiu.
– Ar jau nusprendėte, kokia tai galėtų būti veikla?
– Mes dar apie tai konkrečiai nesitarėme, tačiau kalbėjome, jog galėtume užsiimti aksesuarais ir drabužiais, skirtais gyvūnams bei jų šeimininkams. Daugumai mūsų ši sritis visai nepažįstama, tačiau būtų verta to imtis. Europoje drabužių siuvyklų žmonėms yra tūkstančiai, tačiau gyvūnams mažai kas siuva. Tik JAV ši sritis yra pažengusi į priekį. Gyvūnų mylėtojai ir klubai viską siunčiasi iš už Atlanto.
– Kokiems gyvūnams ir kokie drabužiai?
– Reikėtų orientuotis į natūralų pluoštą, kokybiškas medžiagas ir nepriekaištingus gaminius šunims, katėms, žirgams ir daugybei kitų gyvūnų. Pavyzdžiui, gyvūnų apsaugai nuo šalčio ir kaitrios saulės. Turėtų būti populiarūs gyvūnų batai.
Dabar toks metas, kai bendradarbiauti yra naudingiau nei konkuruoti. Mes iš to tikimės sėkmės.
Daugelio šių dalykų žmonės reikalauja parodose. Jei vieningai tuo užsiimtume, taptume tikru šios srities centru. Garsas per gyvūnų augintojus pasklistų greitai.
Taip pat būtų protinga gaminti ir laisvalaikio ar sporto drabužius žmonėms.
Pavyzdžiui, raiteliams. Mūsų tarpe yra bendrovė „Sabalina“, kuri gamina batus.
Visi jojikų drabužiai ir aksesuarai yra labai brangūs, o Šiaulių apskritis – žirgynų kraštas. Galėtume gaminti pagal poreikius ir konkurencinga kaina. Būtume naudingi žirgynams, o jie mums – paskleistų žinią po pasaulį.
– Ar klasteris nėra tiesiog didesnė įmonė, kuri taip sutaupo mokesčių ar kitokių išlaidų?
– Nieko panašaus. Klasteryje įmonės išlieka tokios pat, kokios ir buvo, tačiau tarpusavyje atsiranda kitoks bendravimas ir rinkos suvokimas. Manau, kad klasteris turėtų plėstis.
– Kodėl? Gal tikitės nukonkuruoti didžiąsias bendroves?
– Ne dėl to. Mes rinkai turime pasiūlyti ne tik patrauklią kainą, bet ir kokybę, greitį. Mums reikia nuolatinių žaliavos tiekėjų. Rinkodara galėtų užsiimti atskira bendrovė. Gamintojai dažnai nespėja to padaryti, o kartais ir nesugeba. Gal tiek daug vadybininkų mums nereikėtų, jei kiekvienas susikoncentruotume į tai, ką mokame geriausiai – vadybininkai atstovautų visam klasteriui.
Susiduriame ir su transporto problema. Yra šalių, į kurias mūsų produkcija nukeliauja lengvai ir greitai, tačiau visada kyla problemų, kai reikia nugabenti į šiaurinę Norvegiją. Taigi net vežėjas galėtų būti klaseryje. Dabar toks metas, kai bendradarbiauti yra naudingiau nei konkuruoti. Mes iš to daug tikimės.
