Liepos viduryje ministrų kabinetas turėtų spręsti, ar priimtinas modelis, kai už miesto infrastruktūros plėtrą atsako ir ją organizuoja savivaldybės, o ne daugybė atskirų institucijų.
„Prieš porą metų Vyriausybėje buvo posėdis, kuriame kancleris iš visų jėgų spaudė ministerijų vadovus greičiau priimti koncepciją ir pradėti rengti įstatymą. Dabar vėl tą konceptualią dalį vartom rankose kaip karštą bulvę ir nežinome, kur ją dėti. Labai liūdna, kad nėra žinybos, kuri prisiimtų už tai atsakomybę“, – teigė nekilnojamojo turto agentūros „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Jei Vyriausybė pritartų tokiai koncepcijai, savivaldybės iš nekilnojamojo turto plėtotojų galėtų reikalauti rinkliavų infrastruktūros plėtrai, bet privalėtų prisiimti atsakomybę už tų pinigų naudojimą.
Parengus infrastruktūros plėtros koncepciją būtų rengiamas atitinkamas įstatymas, keičiami jau galiojantys teisės aktai. Prieš porą metų infrastruktūros plėtrą buvo siūloma reglamentuoti keičiant jau galiojančius įstatymus, tačiau buvo nuspręsta pradėti nuo koncepcijos kūrimo.
Rinkos dalyviai – nekilnojamojo turto plėtotojai, statybų įmonės, investuotojai – teigia, kad dabar infrastruktūros plėtrą prižiūri daugybė įstaigų, atskirus plėtros etapus reglamentuoja skirtingi įstatymai.
