Pirmadienį Teisingumo ministerijoje ministras Remigijus Šimašius su Seimo, Ūkio ministerijos, Laisvosios rinkos instituto, vartotojų ir verslininkų interesams atstovaujančių organizacijų, akademinės visuomenės, kitų institucijų atstovais diskutavo, kaip pagerinti situaciją dėl vartotojų teisės grąžinti nekokybiškas prekes, jas pakeisti naujomis ar atgauti pinigus.
Sąlygos palankesnės vartotojams
Šiuo metu pirkėjas, įsigijęs nekokybišką ne maisto prekę, iš pardavėjo gali reikalauti ją pakeisti tinkamos kokybės preke, sumažinti prekės kainą, neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus ar susigrąžinti už prekę sumokėtus pinigus. Ne maisto prekės nekeičiamos ir negrąžinamos, jei pardavėjas įrodo, kad trūkumų atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė prekės naudojimo ar saugojimo taisykles.
Vartotojai Lietuvoje taip pat gali grąžinti ir kokybiškas ne maisto prekes, pvz., drabužius ar batus, jei nepatiko įsigyto pirkinio spalva, modelis ir t. t. Atgauti sumokėtus pinigus galima grąžinus prekę per 14 dienų. Tačiau tokiu atveju prekė neturi būti naudota, sugadinta ar praradusi prekinę išvaizdą – tai netaikytina pakuotės išvaizdos pakitimams, kurie būtini norint apžiūrėti prekę (pvz., išpakavimas).
Keičiant ar grąžinant prekę būtina turėti pirkimo kvitą. Tačiau ne visas ne maisto prekes galima grąžinti – tai negalioja apatiniams drabužiams, kojinėms, daugeliui papuošalų, fotografijos prekėms, mechaniniams įrenginiams, laikrodžiams, žaislams ir t. t.
Kompiuterius grąžina, atgautų mokesčių – ne
Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomojo direktoriaus Mariaus Busilo, dažnai kyla dviprasmiškų situacijų– įsigiję brangios technikos, pvz., kompiuterį ar televizorių, vartotojai juos dėl smulkių gedimų grąžina pardavėjams likus porai mėnesių ar net kelioms dienoms iki garantinio laikotarpio pabaigos. „Tada nuostolių turi ir prekybos įmonė, ir valstybė: grąžinusi pinigus pirkėjui, įmonė turi perskaičiuoti savo mokesčius valstybei ir dalį susigrąžinti. O dėl kompiuterių – gyventojai, juos pirkę prieš porą metų, galėjo susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio. Grąžinus kompiuterį, pinigai iš žmogaus nėra išskaičiuojami”, – aiškino M.Busilas.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas neneigė, kad šiuo metu įstatymai palankesni vartotojams. „Šiuo metu stebime tendenciją, kad vartotojai naudojasi teikiamomis lengvatomis. Iš jų laikas pareikalauti pareigų, kaip ir iš verslininkų“, – teigė F.Petrauskas.
R.Šimašius imasi taikytojo vaidmens
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigė, kad jau liepos mėnesį atsiras papildomas teisės aktas – CK komentaras arba aplinkraštis, kuriuo bus griežčiau reglamentuojamas įstatymų taikymas: bus ieškoma būdų, kaip išvengti kraštutinumų ir tokių atvejų, kai dėl vartotojų piktnaudžiavimo savo teisėmis kenčia prekybininkai.
Tačiau ministras pripažįsta, kad nėra jokios garantijos, kad šiuos gerus norus pavyks įgyvendinti. „Jokios garantijos nėra ir vargu ar bus visi patenkinti. Ribinius atvejus teismas sprendžia ir spręs. Yra bylų dėl piktnaudžiavimo teise. Sieksime daugiau aiškumo, bet tobulo varianto nėra“, – teigė ministras.
