„Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.“, – rašoma Darbo kodekse.
Tai reiškia, kad iki šių metų liepos 1 dienos būtina išnaudoti atostogas, sukauptas iki 2017-07-01 daugiau kaip už 3 metus. Kitu atveju jos tiesiog pradings.
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ darbo teisės ekspertas Rimantas Stanevičius atkreipia dėmesį, kad toks įstatyminis reglamentavimas nereiškia, kad darbdavys negali nustatyti vienokių ar kitokių palankesnių nuostatų darbuotojams.
„Jos gali būti įtrauktos tiek į vidines tvarkas, tiek į darbo sutartis. Tokios priemonės gali tiek pratęsti terminą, per kurį darbuotojai gali minėtomis atostogomis pasinaudoti, tiek nustatyti kitokį kompensavimo mechanizmą.
Tačiau tokiu atveju reikėtų nepamiršti, kad tai negali būti taikoma išimtiniams darbuotojams renkantis juos „patinka-nepatinka“ būdu ar kitais diskriminacinę riziką keliančiais pagrindais. Toks „bonusas“ turėtų būti taikomas visiems darbuojamas arba objektyviai apibrėžtai jų daliai“, – 15min teigė R.Stanevičius.
Be to, jis akcentuoja, kad bendru atveju atostogų keisti į piniginę kompensaciją negalima. Tačiau šiuo atveju (kai atostogos bus „sudegusios“) sumokėti su jomis susietą išmoką, manoma, kad būtų teisėta.
„Ši išmoka būtų traktuojama, kaip kitos darbdavio darbuotojui mokamos sumos (premijos ar pan.)“, – aiškino darbo teisės ekspertas.
Pasak R.Stanevičiaus, dėl visų kitų atostogų svarbu paminėti, jog jos „dega“ neišnaudojus jų maždaug per 3 metus, tad teisė į atostogas dingsta, praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
Pavyzdžiui, jei darbuotojas pradėjo dirbti 2018 m. liepos 1 d., jo teisė į atostogas už 2018–2019 darbo metus dings 2022-12-31 (ne 2022-07-01).
