Tai žino dažnas, tačiau iš tiesų sprendimą investuoti vis atideda tolesniam laikui, nes mano, kad dar neturi tam laisvų lėšų ar reikiamų žinių. Visgi kiekvieno gyvenime yra aplinkybių, kai pradėti investuoti, kad tai taptų įpročiu, yra gana lengva. Kokios jos?
Kol dar nėra daug išlaidų
Jaunystė yra tas gyvenimo tarpsnis, kai dar nepatiriame didelių būtinųjų išlaidų. Tai gali būti paskutiniai metai gyvenant su tėvais ar studijų laikas, kai daug ką galima įsigyti gavus studentams taikomą nuolaidą, o būstas, jei tai bendrabutis, neatsieina daug, ypač jei padeda tėvai.
Būtent šiuo etapu lengviausia susitaupyti ir dalį santaupų pradėti investuoti, kad kaupiamas kapitalas ilgainiui duotų naudos.
Kuo anksčiau išsiugdome įprotį nuosekliai investuoti, net ir mažą sumą – eurą ar dvidešimt kas mėnesį, tuo greičiau įgyjame reikiamus investavimo pagrindus, išmokstame pirmąsias pamokas ir vėliau, kylant karjeros laiptais ir augant pajamoms, investuoti jau yra įprasta – kaip susimokėti už maistą parduotuvėje ar sunaudotą elektrą.
Kai padidėja alga
„Sodros“ duomenimis, sausį ir vasarį metinis draudžiamųjų pajamų pokytis buvo 15 proc. didesnis negu prieš metus, vadinasi, atlyginimai augo. Kita vertus, tik 8 proc. neinvestuojančių gyventojų, žiemą paklausti, ar planuoja per artimiausią pusmetį pradėti investuoti, atsakė teigiamai ar bent ketino svarstyti tokią galimybę, rodo SEB banko užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat LT“ atliktas tyrimas.
Kai imame gauti didesnes pajamas ir tiksliai nesuplanuojame, kam skirsime papildomus pinigus, didesnė suma netrunka ištirpti. Vos gavę didesnę algą lengvai ją išleidžiame kasdienio vartojimo prekėms.
Todėl, jei alga pakilo, svarbu iškart nuspręsti, kurią jos dalį skirsite gyvenimo kokybei gerinti, o kurią, kad ir mažesnę, ilgalaikiams finansiniams tikslams, pavyzdžiui, investicijoms.
Kai taip pinigus skirsite investicijoms, nejausite nuoskaudos, kad dėl jų turėjote atsisakyti dar vienos vakarienės mieste ar širdžiai mielo koncerto, nes padidėjusias pajamas naujam tikslui numatysite iškart, dar nespėję prie jų priprasti ir išleisti.
Kai kišenėje atsiranda laisvų pinigų
Gyvenime būna atvejų, kai dalies pinigų, kuriuos reguliariai skyrėme vienam ar kitam tikslui, mokėti nebereikia.
Pavyzdžiui, kai pasibaigia paskolos sutartis. Kas mėnesį mokėti paskolos įmokas jau esate įpratę, tad būtų gana lengva tiesiog nesustoti ir tokias pat mėnesio įmokas skirti investicijoms.
Kitas pavyzdys – šildymo sezono pabaiga, kuri yra kaip tik dabar, pavasarį. Dalį atsilaisvinusių lėšų irgi galima skirti investicijoms, o vėlyvą rudenį, kai vėl teks mokėti už šildymą, investavimo tempą kiek sulėtinti ir kas mėnesį naujam finansiniam tikslui skirti kiek mažiau pinigų. Nesustojus investuoti, įprotis tai daryti liks.
Dar vienas pavyzdys – papildomai gaunamos pajamos, pavyzdžiui, už dividendus ar susigrąžinus pajamų mokesčių lengvatą.
Bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ inicijuotas tyrimas parodė, kad, pasinaudoję gyventojų pajamų mokesčio lengvata, lietuviai dažniausiai gautus pinigus išleidžia kasdienio vartojimo reikmėms, atostogoms ar kitiems brangesniems pirkiniams. Tik kas dešimtas apklaustasis lėšas papildomai investuoja.
Tačiau sudėtinių palūkanų efektas veikia būtent tada, kai gautas palūkanas, dividendus ar mokesčių lengvatos pinigus pridedate prie dabartinio kapitalo ir vėl investuojate toliau. Todėl, jei kaupiate pinigus ilgam laikui, svarbu papildomai gautas lėšas reinvestuoti – toks sprendimas gali užtikrinti papildomą grąžą neprisiimant didesnės rizikos.
