Kiekvienas investuotojas turėtų siekti šias savybes išsiugdyti, o kokios jos yra, aiškinomės atlikdami tyrimą.
SEB banko užsakymu „Norstat“ atliko tyrimą, kurio metu gyventojų klausė, kokios savybės, jų manymu, yra reikalingos investuotojui. Šiuo tyrimu siekėme išsiaiškinti, ar gyventojai vengia investuoti, jei galvoja, kad tam tikrų savybių neturi. Taip pat siekėme sužinoti, kokie gajūs mitai vis dar gaubia investavimui reikalingas savybes ir kaip dažnai lietuviai apskritai atsisako minties investuoti, manydami, kad šias savybes išsiugdyti bus pernelyg sunku.
Gyventojai mano, kad svarbiausia žinios ir analitiniai įgūdžiai
Tyrimas atskleidė, kad dauguma lietuvių galvoja, kad investuotojai privalo turėti specifinių žinių apie finansų rinkas ir pasižymėti analitiniu mąstymu. Klausiami, kokios savybės investuotojams svarbiausios, finansų rinkų išmanymui gyventojai skyrė pirmąją vietą, o analitinio mąstymo įgūdžiui – trečiąją.
Viena vertus, tai tiesa: analitiniai įgūdžiai iš ties yra labai svarbūs. Gebėjimas analizuoti įmonių finansų ataskaitas, rinkos tendencijas, ekonominių rodiklių supratimas padeda atrasti investavimo galimybes ir priimti geriausius sprendimus. Tačiau tai labiau būdinga aktyviems ar daug gilesnę patirtį turintiems investuotojams, kurie patys renkasi pavienes įmones ar sektorius ir sprendimus priima individualiai.
Tokiems investuotojams svarbu gebėti ne tik analizuoti, bet ir nuolat stebėti rinkas, jų pokyčius, kad sprendimai būtų ne tik teisingi, bet ir priimti tinkamiausiu metu.
Tuo metu paprasti investuotojai, daug reikšmės suteikdami finansų rinkų išmanymui, dažnai nepasitiki savo jėgomis, o baimė suklysti neretai apskritai neleidžia net pradėti investuoti. Tačiau šiandien sukurti įvairūs skaitmeniniai sprendimai sprendžia šią problemą ir sudėtingą atlieka už pradedančius investuotojus, norinčius įdarbinti savo pinigus, tačiau neturinčius nei įgūdžių, nei laiko ar noro stebėti rinkas.
Antroje vietoje orientacija į ilgalaikius rezultatus
Antras svarbiausias bruožas, reikalingas investuotojams, lietuvių manymu, yra orientacija į ilgalaikius rezultatus. Tai geras ženklas, rodantis, kad visuomenė supranta, jog rezultatams pasiekti reikia laiko, kuris, kartu su sudėtinių palūkanų efektu, gali daryti stebuklus.
Pavyzdžiui, investicijų roboto paslauga besinaudojantys SEB banko klientai per mėnesį vidutiniškai investuoja 92 eurus. Jei tokia suma periodiškai būtų investuojama penkerius metus, skaičiuojant su vidutine 10 proc. grąža, gyventojas sukauptų maždaug 7276 eurų kapitalą. Tokią pačią sumą investuojant 10 metų, kapitalas išaugtų iki daugiau kaip 19 000 eurų, o per visą darbingą 40 metų laikotarpį – iki beveik 600 000 eurų.
Žinoma, svarbu suprasti, kad bet kokas investavimas yra susijęs su rizika ir turto vertė tam tikru laikotarpiu gali tiek mažėti, tiek didėti. Tačiau jei pasiryžtame investavimą įtraukti į savo gyvenimą kaip dar vieną įprastą ilgalaikį pinigų kaupimo būdą, galime suvaldyti riziką. Visgi jei esame pasiryžę investuoti tik metus ar kelis, reikėtų daug atsakingiau rinktis investicijas, kurios būtų su minimalia rizika, tačiau žinoma ir aukštos grąžos tuomet tikėtis nereikėtų.
Kantrybei ir disciplinai teikiama mažiau reikšmės
Investuojant labai svarbu turėti kantrybės išlaukti ir nuosekliai laikytis savo strategijos. Tačiau tyrimo duomenys rodo, kad iš esmės nesame labai disciplinuoti ir kantrūs. Šių savybių lietuviai nelaiko tokiomis svarbiomis kaip, pavyzdžiui, finansų rinkų išmanymo ir joms skyrė atitinkamai 4 ir 5 vietas.
Tačiau tiesa ta, kad tik kantrybė ir nuoseklumas gali padėti išvengti klaidų. Paprastai tariant, kai matome, jog investicijų vertė krenta, reikėtų išlikti ramiems, nepasiduoti emocijoms ir neskubėti parduoti savo investicijų. Kantrybė dažnai gali padėti išvengti finansinio nuostolio, o ją ugdyti galima keliais būdais.
Jei, pavyzdžiui, esate pasyvus investuotojas, kuris nuosekliai investuoja kas mėnesį į tuos pačius plačią geografiją ir sektorius apimančius finansinius instrumentus bei planuoja tą daryti dar ilgai, geriausia investicijų vertės pokyčio nestebėti kas dieną ar savaitę, taip nesukeliant sau papildomo streso ir noro parduoti investicijas.
Tai galioja ir tuomet, kai investicijų vertė auga, nes pamačius, kad sukaupta suma jau yra pakankama kokiam nors daiktui ar atostogoms įsigyti, gali kilti pagunda investicijas parduoti ir pradėti iš naujo. Tačiau toks sprendimas tik atitolintų nuo pagrindinio tikslo ir rezultato, kurį norėta pasiekti.
Todėl išlikti nuosekliems ir disciplinuotiems yra svarbu. Bėda ta, kad įvairūs tyrimai rodo, jog nesame disciplinuoti. Tad gyventojai, pripažindami, jog jiems trūksta disciplinos tęsti pradėtus dalykus, turėtų savo investavimo procesus automatizuoti, t. y. nusistatyti automatinius mokėjimus, kuriuos geriausia atlikti vos gavus pajamas. Taip bus mažiau pagundų investicijoms skirtus pinigus išleisti kitiems dalykams.
Azartas ir investavimas nedera
Galiausiai, tyrimo duomenys atskleidė, kad lietuviai netiki, jog azartas gali nuvesti teigiama linkme ir padėti uždirbti didelę grąžą. Tik 4 proc. gyventojų mano, kad investuotojai turi pasižymėti polinkiu į azartą.
Vadinasi, esame pasiruošę investuoti gerai pasverdami savo galimybes bei žinias ir nusiteikdami, kad greitų pinigų nebūna. Svarbu atskirti spekuliavimą nuo tikrojo investavimo, apie kurį filmų niekas nekuria, nes juos žiūrėti būtų paprasčiausiai nuobodu.
Investavimas yra ilgalaikis procesas, kurio rezultatų greitai pamatyti nereikia tikėtis. Sukaupti kapitalui reikia laiko, todėl uždirbamomis pasyviomis pajamomis ilgainiui džiaugiasi tie, kurie vadovaujasi ilgalaikiu požiūriu, kantrybe ir disciplina.
