Tačiau parlamentui atsižvelgus į šalies vadovės Dalios Grybauskaitės pasiūlymus ir priėmus tokį įstatymą, kokį siūlė ji, iš karto pagirdo raginimų sudaryti darbo grupę, kuri tobulintų šitą įstatymą.
Papildyta 11.49 val. Pagal Seimo priimtą ir vėliau prezidentės vetuotą įstatymą iš biokuro pagaminta šiluma būtų buvusi superkama pagal pačių gamintojų siūlomas kainas, tačiau ne didesnes nei šilumos tiekėjo šilumos gamybos kainos. Valstybės vadovė teigė, kad Seimo priimtos pataisos iš esmės reikštų, jog valstybė praranda galimybę ginti gyventojų interesus, efektyviai reguliuodama monopolines šilumos kainas.
Dabar nustatyta, kad kainas reguliuos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Įstatymo pataisas, kurias vetavo prezidentė, inicijavęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas sakė, kad D.Grybauskaitės argumentai nepakankamai argumentuoti, todėl ragino likti prie Seime parengto projekto.
„Įvertindami dabartinę situaciją, kai Lietuvos šilumos ūkyje 80 proc. šilumos pagaminama iš importuojamo kuro, dujų, mes siūlome apversti taurę ant kojų, kad šiluma būtų gaminama iš vietinio kuro. Blogiausia, kas gali atsitikti priėmus šį įstatymą, kad Lietuvoje liks 1 mlrd. Lt, kuris išleidžiamas dujoms“, – kalbėjo parlamentaras.
J.Šimėno kolega Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje Kęstutis Masiulis aiškino, kad Lietuva turi didelius atsinaujinančio kuro resursus, tačiau perka rusiškas dujas. Esą dėl to į Rusiją iškeliauja apie 1,5 mlrd. Lt. Naudojant alternatyvius energijos šaltinius, ta suma liktų Lietuvoje. Anot jo, Seimo parengtu įstatymu siūloma pozityvi diskriminacija – remiama naujoviška šilumos gamybos sistema, norima paskatinti investicijas į biokuro katilines, kad jos galėtų konkuruoti su dujų katilinėmis. „Kainas reikia reguliuoti ten, kur nėra konkurencijos. Jeigu įstatymu kuriame konkurenciją, kainų reguliavimą reikia mažinti arba visai atsisakyti“, – įsitikinęs K.Masiulis.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Seimo priimtas Šilumos įstatymas galėjo sukurti kainų spiralę ir sudaryti galimybes kai kuriems šilumos gamintojams gauti nepagrįstai didelį pelną vartotojų sąskaita.Tačiau kiti pasisakiusieji ragino pritarti šalies vadovės nuomonei.
„Iš principo reikėtų pritarti prezidentės dekretui, tačiau kyla abejonių: katilinėms atnaujinti iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų skiriami tik 200 mln. Lt, o poreikis dešimteriopai didesnis. Vien Vilniuje reikėtų 0,5 mlrd. litų, kad katilinės pereitų prie biomasės“, – Seimui diskutuojant dėl pataisų sakė socialdemokratė Birutės Vėsaitė. Ji siūlė pritarti prezidentės veto ir jos siūlomoms pataisoms, tuomet sudaryti darbo grupę ir tobulinti įstatymą.
Socialdemokratės siūlymui pritarė „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis: „Sprogstama atmosfera konservatorių frakcijoje rodo, kad prezidentės veto labai reikalingas. Už to aiškiai matosi paslėptos viršpelnių siekiančių gamintojų ausys.“
Kitas „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Julius Veselka tvirtino, kad prezidentės vetuotos įstatymo pataisos prieštarauja Konstitucijai, kur parašyta, kad valstybė gina vartotojų interesus, o ne verslo grupių pelną.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Seimo priimtas Šilumos įstatymas galėjo sukurti kainų spiralę ir sudaryti galimybes kai kuriems šilumos gamintojams gauti nepagrįstai didelį pelną vartotojų sąskaita.
