Šiomis dienomis ūkiuose net akmuo kruta, nes po savaitės bus pradėti kulti žieminiai miežiai, po to – žieminiai rapsai, o pirmosiomis rugpjūčio dienomis prasidės tikroji javapjūtė, kuomet bus nuimamos visos kitos grūdinės kultūros.
Dairosi į dangų
Kol kas gamta palanki žemdirbiams, nes žiemkenčiai gerai peržiemojo dėl pakankamo sniego patalo, o pavasarį pakako drėgmės.
„Dabar mums labiausiai rūpi, koks bus paskutinis liepos dešimtadienis ir rugpjūtis, nes nerimą kelia tai, kad ledų kruša jau nušniokštė per Šalčininkus ir kitus regionus. Jeigu kruša ar audros per patį derliaus nuėmimo įkarštį užkluptų ir mus, mažiau prikultume grūdų, be to, jie būtų prastesnės kokybės“, – dėsto S.Stirna.
Ūkininkas svarsto, kad šiemet gali taip nutikti, kad Lietuva turės didelį kiekį pašarinių grūdų, nes buvo daug lietaus, o kviečiams reikia daug saulės, kad šie būtų kokybiški.
Nepaisydamas nuolat besikeičiančio klimato ir vis dažnesnių gamtos išdaigų, S.Stirna nėra apdraudęs savo pasėlių, nors kitiems sako, kad draustis gal ir būtų protinga.
„Draudžiausi porą metų, bet vėliau supratau, kad esamos draudimo sąlygos neatitinka mano lūkesčių, nes draudikai, kurdami draudimo modelį, neišklausė žemdirbių siūlymų“, – savo požiūrį aiškina ūkininkas.
Be to, jo teigimu, keletą paskutinių metų bankai jau noriai skolina pinigus tiek ilgesniam laikui, tiek apyvartinėms lėšoms, todėl žemdirbiai jaučiasi saugesni. Iš banko ūkininkas skolinasi pinigų ir trąšoms pirkti, nes taip pigiau nei imti jas skolon iš pardavėjo.
Pelningi, bet kaprizingi
Nuo 1997 metų S.Stirna ūkininkauja Elektrėnų savivaldybėje. 700 ha žemės, kurios didžioji dalis yra nuomojama, jis augina kviečius, rapsą, kvietrugius, miežius.
Pelningiausia kultūra, pasak ūkininko, yra rapsai, po jo – kviečiai, tačiau kuo kultūra pelningesnė, tuo labiau ji yra rizikingesnė – tiek dėl atsparumo žiemos šalčiams, tiek ir dėl kenkėjų.
„Lietuvos sėklininkystės sektorius dar nespėjo išvesti lietuviškų veislių, kurios būtų atsparios mūsų klimatui. Todėl jau daug metų į Lietuvos žemę beriami iš Vakarų atvežti grūdai, o juos sėjant tenka rinktis tarp žiemkentiškumo ir derlingumo“, – pasakoja S.Stirna. Ir čia pat pateikia pavyzdį: ankstesnėmis švelniomis žiemomis puikiai derėjo prancūziškos grūdų veislės.
Prieš 5–6 metus jis augino ir kukurūzus, kurie dabar Lietuvoje yra „ant bangos“, tačiau vėliau jų atsisakė, nes „tai yra vėlyva kultūra, kurios džiovinimas kainuoja didžiulius pinigus“. „Kukurūzams Lietuvoje matau tik vieną kelią – jų grūdus konservuoti ir tokiu grūdainiu šerti gyvulius“, – sako ūkininkas.
Dideliame jo ūkyje sukasi visa šeima ir 5 samdyti žmonės. Pats S.Stirna taip pat rodo nuospaudas ant savo rankų ir sako, kad, jeigu nori, jog tavo darbuotojai dirbtų gerai, iš širdies privalai dirbti ir pats.
Javų ūkiuose nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens yra pats darbų pikas, o štai žiemą – visiška ramybė. Tačiau S.Stirna ir šaltuoju metų laiku turi užsiėmimą – 400 avių ūkį. Avis jis pasirinko todėl, kad joms reikia mažiau priežiūros nei kitiems gyvuliams, tačiau mėsa jų brangi, todėl pirkėjų eilių prie avienos nėra.
„Šiandien galime sakyti, kad aviena Lietuvoje yra prabangos prekė, todėl, kai manęs klausia, kam parduodi, atsakau – tam, kuris įperka“, – šypsosi S.Stirna. Jis laikosi nuostatos, kad visi ūkininkai turėtų auginti gyvulių tam, kad žiemą turėtų ką veikti.
„Nėra ką slėpti, dabartinė ES žemės ūkio politika labiau skatina nedirbti nei dirbti, todėl kaimuose ir yra daug netvarkos“, – sako ūkininkas, kurio dienotvarkė sudėliota pavalandžiui.
2 mln. – ne pasaulio bamba
Lietuvoje grūdų auginimas yra viena pelningiausių žemės ūkio ir apskritai ekonomikos šakų. Grūdų kainą, kuri diktuoja ir daugelio maisto produktų kainas, formuoja tarptautinės rinkos, o palaiko į maisto žaliavas aktyviai investuojantis finansų sektorius. Kai kas grūdus jau dabar vadina Vakarų pasaulio nafta.
2,5 mlrd. Lt – tiek pajamų pernai Lietuvoje gauta už grūdus.
„Šiais metais grūdų kainos pasaulinėse rinkose yra aukštos. Tai lemia sausros Rusijoje, JAV, o dėl šaltos žiemos iššalo pasėliai Vakarų ir Vidurio Europoje. Lietuvoje žieminiai pasėliai peržiemojo puikiai ir, nors buvo šalta, tačiau buvo susidariusi pakankama sniego danga, todėl šiemet tikimasi gero derliaus“, – palankias šių metų prognozes grūdų sektoriui vardija ir vienas didžiausių jo žaidėjų „Agrowill group“ valdybos pirmininkas Vladas Bagavičius.
Žemės ūkio ministerija skelbia, kad šiemet galime sulaukti rekordinio 4 mln. tonų grūdų derliaus, kurio dalį – apie 2,5 mln. tonų – planuojama eksportuoti.
Kalbėdamas apie grūdų rinkos tendencijas, V.Bagavičius pažymėjo, kad tai yra viena iš kelių žemės ūkio šakų, kurioje kainas lemia tarptautinė rinka. O dėl pačių grūdų konkuruoja ir supirkėjai, siekiantys įsigyti jų eksportui, ir vietiniai grūdų perdirbėjai, tarp kurių yra ir malūnai, ir pašarų gamintojai.
Tačiau ūkininkas S.Stirna svarsto, kad Lietuva su savo 2 mln. t grūdų eksportu jokios įtakos kainoms nedaro. Jas pasaulyje lemia JAV, Brazilija, Argentina, Ukraina. Pastaroji šalis buvo iš anksto paskelbusi, kad šiemet eksportuos 26 mln. t grūdų, tačiau ką tik dėl didelės sausros šią prognozę sumažino iki 17 mln. t. Po šios žinios kainos biržose kaipmat šoktelėjo į viršų.
Tuo metu, kai S.Stirna su „15min“ kalbėjosi apie grūdų kainas, į jo telefoną atskriejo SMS žinutė. Ūkininkas spusteli klavišą, akimis greitai permeta tekstą ir pakiliai praneša: ką tik gavo naujausias grūdų supirkimo kainas, o jos rodo, kad tie, kurie iš anksto sudarė sutartis, pavyzdžiui, dėl kviečių pardavimo, jau prarado 20 proc. savo uždarbio. Pagal tokias sutartis šių grūdų supirkimo kaina siekia 650 Lt/t, o liepos 10 dieną biržoje jie kainavo 740 Lt/t.
S.Stirna taip pat apie 20–25 proc. savo derliaus parduoda iš anksto – kad užsitikrintų tam tikrą kiekį pajamų, kurios leistų likusius grūdus ramiai laikyti savo elevatoriuje tol, kol kaina bus geresnė. Jo ūkio grūdus perka kiaulių kompleksai bei grūdų perdirbėjai.
„Mes nuolat gauname informaciją apie grūdų kainas biržose, tačiau į ją reaguojame labai ramiai, nes kainos nuolat keičiasi“, – neskuba džiaugtis ūkininkas.
„Šiais metais, palyginti su pernai, biržoje 20 proc. yra didesnės kviečių, rapsų, miežių kainos. Mano nuomone, jau formuojasi tam tikras kainų burbulas ir tik laiko klausimas, kada jis sprogs“, – prognozuoja S.Stirna.
Viskas gamtos rankose
Pasak „Agrowill group“ valdybos pirmininko V.Bagavičiaus, šiemet grūdų auginimas yra gerokai pelningesnis nei, pavyzdžiui, pienininkystė.
Pastarosios patrauklumas sumažėjo dėl smukusių pasaulinių pieno produktų kainų, kurios lėmė pieno supirkimo kainas ir Lietuvoje. Tačiau praėjusiais metais buvo priešingai. Todėl, pasak V.Bagavičiaus, ekonomiškai tikslinga diversifikuoti gamybą, o pajamas paskirstyti per skirtingas žemės ūkio veiklas.
Antai „Agrowill Group“ apie 60 proc. pajamų gauna iš grūdinių kultūrų, apie 35 proc. – iš pienininkystės, o likusias – iš žemės valdymo paslaugų ir kitos žemės ūkio veiklos. Priklausomai nuo kainų rinkose, ši proporcija keičiasi kiekvienais metais.
„Grūdų augintojai siekia, jog jų auginami kviečiai būtų kuo geresnės kokybės – maistiniai yra brangesni už pašarinius, o tai reiškia ir didesnes pajamas. Tačiau pagrindinis veiksnys yra gamta“, – nurodo V.Bagavičius.
Nuo klimato pokyčių priklauso, koks derlius subręs – ar jis paklius į maistinę klasę, ar į pašarinių. Kai gamtos sąlygos nedėkingos – bręsta žemesnės kokybės kviečiai, ir priešingai – kai oro sąlygos palankios, lauk gero derliaus.
„Šįmet tikimės rekordinio derliaus, bet kol jis dar laukuose, visko gali nutikti. Kai javai jau sunokę, pakanka kelių lietingų dienų ir turėsime daug pašarinių grūdų, o maistinių pritrūks“, – ragina iš anksto nesakyti „op“ ir Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas.
ES išmokų nelygybė
Nuo 2014 metų grūdų augintojams žadamos geresnės finansinės sąlygos, nes ES mūsų ūkininkams pradės mokėti didesnes išmokas. Dabar dar sunku pasakyti, kokią įtaką tai padarys jų buhalterijai, nes iki šiol nėra bendro sutarimo, kiek būtų teisinga ir kiek politiškai įmanoma tą išmoką didinti.
„Mums skiriamas subsidijas už pasėlių hektarą ES skaičiavo tuo metu, kai Lietuvoje vyko žemės reforma, o žemės ūkio produktyvumas, išskyrus grūdininkystę, galima sakyti, siekė dugną. Todėl dabar yra taip, kad, pavyzdžiui, olandai už hektarą gauna 457 eurus, o lietuviai 2013 metais pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tegaus 144, latviai – tik 97 eurų subsidiją“, – dėsto Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys Mindaugas Maciulevičius.
Pašnekovas tvirtina, kad tokia atskirtis skatina ir emigraciją iš kaimiškų vietovių, be to, sukuria nelygias konkurencijos sąlygas: kitų šalių ūkininkų pajamos didesnės, o dirbti tenka vienoje bendroje rinkoje.
Lietuviai, palyginti su kitų ES šalių ūkininkais, daugiau moka už traktorius, trąšas ir mažiau – savo darbuotojams. Todėl šie ir traukia sotesnio gyvenimo ieškoti į Vokietijos, Airijos ar Nyderlandų ūkius. Dažnai taip pat pasielgia ir smulkiojo ar vidutinio ūkio šeimininkai – uždaro ūkį ir išvažiuoja. Viena iš galimų išeičių – plėsti Lietuvos ūkius.
Pasak Grūdų augintojų asociacijos pirmininko R.Majausko, dabar kaip tik ir yra ūkių plėtimosi metas: vidutiniai 8 ha ūkiai padidėjo iki 14 ha, o, pavyzdžiui, Kauno rajone vidutinis ūkio dydis jau yra 19 ha. Šiai plėtrai turi įtakos ir kai kurių didelių bendrovių – „Linas agro“, „Agrokoncernas“, „Agrowill“, „Šiaurės vilkas“ – investicinė veikla žemės ūkyje.
Ekspertai mano, kad investicijos į žemės ūkį neprapuls. Jau dabar daug žmonių skundžiasi, kad Lietuvoje maistas yra brangus, tačiau dėl didėjančios paklausos sparčiai kylančiose Kinijos ir Indijos ekonomikose už valgį gali tekti mokėti dar daugiau.
„Jeigu patys neužsiauginsime pakankamai žemės ūkio produkcijos, tai maistas ateityje gali tapti prabangos dalyku, o po dešimties metų, aplenkdamas naftą – ir pirmąja preke rinkose“, – prognozuoja M.Maciulevičius.
Laukuose karaliauja kviečiai
Pastaruosius šešerius metus Lietuvoje grūdų pasėlių plotai užima daugiau nei milijoną hektarų, iš kurių augintojai kasmet gauna 3–3,8 mln. t grūdų derlių.
Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje buvo prikulta 3,3 mln. t grūdų. Lietuvoje per metus išauginama iki 2 mln. t kviečių, apie 0,5 mln. t miežių, apie 0,5 mln. t rapsų ir dar beveik 0,5 mln. t kitų grūdinių kultūrų. Pajamos už šią produkciją siekia apie 2,5 mlrd. Lt.
Už deklaruotus javų pasėlius augintojai taip pat gauna tiesiogines išmokas. 2011 metais jiems buvo skirtos 370 Lt už ha, o už šiuos metus planuojama mokėti daugiau – po 413 Lt už hektarą subsidijas.
Pastaraisiais metais smarkiai šoktelėjo grikių kaina, kurie auginami ypač nederlinguose dirvožemiuose, todėl jų auginami plotai išsiplėtė nuo 19 iki 28 tūkst. ha.
Didžiausi grūdų augintojai yra susitelkę Vidurio Lietuvoje, nes juose yra derlingiausi ir svarbiausių grūdų rūšių auginimui tinkami dirvožemiai. Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių rajonuose išauginama 80 proc. visų Lietuvos grūdų.
Šaltinis: Žemės ūkio ministerija
Istorija: grūdai ir valstybė
„Mažiausiai naudos iš grūdų prekybos turėjo valstybė. Bajorai nemokėjo akcizo nei už savo produkciją, nei už asmeninio vartojimo prekes. Mokesčių dydis priklausė nuo turimos žemės, o ne nuo to, kiek jie išaugindavo ar uždirbdavo. Tai reiškė, kad veiklus klestintis žemvaldys mokėjo tiek pat, kiek ir jo tingus kaimynas. Derlingais metais valstybės iždas mažai praturtėdavo iš padidėjusių žemvaldžių pajamų. Kaimyninėje Prūsijoje, kuri per karą su švedais gavo nepriklausomybę, tvarkyti ekonomiką imta valstybės mastu. Hohencolernų merkantilizmas pavertė smėlėtas Brandenburgo dykynes žydinčiais sodais. Respublikoje tai buvo neįmanoma. Karalius neturėjo nei lėšų, nei galimybės perimti ekonomikos kontrolę, o seimeliams trūko lėšų savo veiklai koordinuoti ar pradėti ką nors panašaus į nacionalinę ekonominę politiką.“
„XVI a. nuolat augusi grūdų gamyba jau nuo XVII a. antros pusės ėmė smukti ir daugiau nebekilo.“
