Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad „MG Baltic“ sandoriai ir „Leo LT“ istorija valstybei galėjo padaryti „ne vieną šimtą milijonų eurų žalos“, todėl juos bus bandoma susigrąžinti.
Galima klausti tų, kurie vykdė ir skelbė konkursą – kodėl neprašėte didesnės sumos. Tačiau jei buvo kvaili sprendimų priėmėjai, tai ar verslas čia kaltas dėl sandorio? – samprotavo K.Lisauskas.
„Sieksime, kad tos verslo grupės, sunku jas kai kurias vadinti verslu, kurios padarė žalą valstybei, ją atlygintų. (...) Sieksime peržiūrėti visus „MG Baltic“ sandorius, kurie buvo daromi 2008–2012 metais“, – kalbėjo V.Bakas.
Tiesa, jis negalėjo pasakyti, kaip ta žala galėtų būti nustatoma ar išsireikalaujama. Vienas iš realiausių scenarijų – verslo grupės įtraukimas į nepatikimų bendrovių sąrašą, kas užkirstų kelią dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Tačiau ekonomistai abejoja NSGK užmojais išsireikalauti žalą iš tų, kurie buvo atsakingi už „Leo LT“ steigimą, VST pardavimą ir „MG Baltic“ pergales viešuosiuose konkursuose. Tyrimo grupes steigti galima kaip ir nupūsti dulkes nuo senų dokumentų, bet tiek tiek.
Analizuoti dokumentus galima, bet kas iš to?
„Dokumentus, rodančius, kaip buvo steigiamas „Leo LT“, visada galima analizuoti, tačiau ar tai padės nustatyti kokią nors žalą – sunkus klausimas“, – sako Kęstutis Lisauskas, asociacijos „Investors‘ Forum“ Mokesčių grupės vadovas, profesinių paslaugų bendrovės „Ernst & Young“ partneris.
NSGK trečiadienį patvirtintose tyrimo išvadose teigiama, kad valstybės ir „Vilniaus prekybos“ sukurta „Leo LT“ valstybei galėjo atnešti nuostolių ir įmonės sukūrimo istoriją būtina tirti iš naujo.
Priminsime, kad 2008 m. vasario 1 dieną Seimas balsų dauguma priėmė Atominės elektrinės (LEO) įstatymą, iš esmės atvėrusį kelią bendram valstybės ir privataus kapitalo tandemui.
Žalos atlyginimo klausimą, anot V.Bako, ir turėtų svarstyti finansininkai, ekonomistai. „Šiandien, manau, valstybė yra pajėgi įvertinti tą žalą ir pateikti sąskaitas, kad žala būtų atlyginta, tiems, kurie atsakingi už šį sandorį“, – Seime žurnalistams teigė NSGK pirmininkas.
„Dokumentus auditoriai visada gali tikrinti archyve, jei tie dokumentai nesudegę. Tačiau jei tuo metu galiojo tokie įstatymai, jei pati valstybė buvo atsakinga už tai, bus sudėtinga nustatyti tą žalą“, – 15min teigė K.Lisauskas.
„Bet kuris žmogus, atsigręžęs 10 metų atgal į savo gyvenimą, rastų, ką galėjo daryti kitaip, bet nepadarė. Taigi ir tų laikų sandoriai galėjo būti kitokie, geresni, bet žiūrint tik iš šių dienų pozicijų“, – samprotavo Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių grupės vadovas Marius Dubnikovas.
VST akcijų pardavimas: kas kaltas dėl kainos?
NSGK ketina nupūsti dulkes ir nuo sandorio, kai „Vilniaus prekybos“ bendrovė įsigijo Vakarų skirstomuosius tinklus, o po to, pasididinę turto vertę, dividendais padengė sumokėtą sumą. Tai, kad įmonės pinigais buvo įsigyta įmonė, anot V.Bako, ir gali būti naujo tyrimo šerdis.
Tačiau pasak „Ernst & Young“ atstovo, jei įstatymai leido skelbti pardavimo konkursą, o teisėsaugai nebuvo kilę abejonių dėl to, tai dabar nupūsti dulkes nuo sandorio būtų ne taip lengva.
Priminsime, kad 2003 metų gruodį buvo baigtas Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) privatizavimas. Premjero Algirdo Brazausko vadovaujama Vyriausybė 77 nuošimčių VST akcijų paketą „Vilniaus prekybos“ bendrovei „NDX energija“ pardavė už 540 mln. litų.
„Tačiau jei tuo metu valstybei tokia kaina pasirodė priimtina, kaip šiandien galima nustatyti, kad buvo padaryta žala? Nebent būtų galima paklausti tų, kurie vykdė ir skelbė konkursą – kodėl neprašėte didesnės sumos. Tačiau jei buvo kvaili sprendimų priėmėjai, tai ar verslas čia kaltas dėl sandorio?“ – samprotavo K.Lisauskas.
Tuo tarpu M.Dubnikovas mano, kad iš praeities klaidų galima pasimokyti rengiant naujus sandorius. „Tačiau jei reikalausime ką nors kompensuoti, tai įsivelsime į ilgus teisminius ginčus, o rezultato nebus jokio“, – įsitikinęs mokesčių ekspertas.
Ar pasinaudos komisija skaičiuotuvu?
Gali būti, kad Seimo Energetikos komisijai gali būti pavesta atlikti kai kuriuos tų laikų sandorių įvertinimo darbus. Bent jau apie tai užsiminė NSGK vadovas V.Bakas. Bet komisijos vadovas Virgilijus Poderys 15min sako, kad galbūt komitetas turi daugiau informacijos apie tų laikų sandorius, kurie galėtų vesti į naujus tyrimus. Iš to, kas šiandien žinoma viešai, kol kas žalos klausimas yra labai abejotinas.
„Piniginius srautus įvertinti galima, čia su skaičiuotuvu galima paskaičiuoti, kokią naudą gavo investuotojas, įsigijęs VST ir dividendais pasidengęs kaštus, galima pasverti, ar nauda buvo proto ribose. Bet tik tiek. Lįsti į įmonės vidų aš nežinau, ar to reiktų“, – svarstė V.Poderys.
O dėl „Leo LT“ steigimo V.Poderys sako, kad čia būtų galima vertinti nebent proporcijas, kokias turėjo valstybė ir privatus investuotojas. Bet dėl žalos atlyginimo jam būtų sunku vertinti.
Vertintojus galima samdyti kad ir šiandien
Tiesa, „Ernst & Young“ partneris sutinka, kad valdantieji gali užsakyti tų laikų vertinimą, pasamdyti ekspertus, kurie tyrinėtų 15 metų senumo sandorį, kai valstybė pardavė VST privačiai bendrovei.
„Vienintelė problema – kiek ekspertai sugebės įvertinti to laiko situaciją, kokias jie prielaidas padarys. Juk vertinant tą sandorį iš šių dienų perspektyvos vaizdas gali būti iškreiptas – niekas negalėjo prognozuoti tada, koks bus VIAP, kokia suprognozuota galia, taigi čia matau sunkumų vertinant senus sandorius, kuriuose dalyvavo valstybė“, – svarstė K.Lisauskas.
Neaišku ir dėl senaties. „Pagal senąjį Civilinį kodeksą sutartims gali galioti trumpas senaties terminas. Kaip galima sutartis vertinti praėjus 10 metų, remiantis naujuoju Kodeksu, man sunku pasakyti. Apskritai, net negaliu pasakyti, kokiu Kodeksu būtų vadovaujamasi“, – sakė K.Lisauskas.
Beje, Lietuvos investuotojų asociacijos vadovas Vytautas Plunksnis dar 2019 metais yra paskaičiavęs, kad „Leo LT“ sandorį galima vertinti dvejopai – iš vienos pusės „NDX energija“ uždirbo šimtamilijoninį pelną, iš kitos – patyrė milijardinių nuostolių. Kai „Leo LT“ projektas buvo ant žlugimo ribos, valstybė iš privačios bendrovės išpirko VST akcijas už 680 mln. litų.
Kol VST priklausė „Maximos“ savininkams, įvairiais būdais šeimininkai išsimokėjo 700 mln. litų, todėl už „Leo LT“ akcijas gauta suma ir sudarė sandorio pelną. V. Plunksnio vertinimu, „NDX energijos“ valdytų VST akcijų vertė prieš įnešant jas į „Leo LT“ sudarė 2-3 mlrd. litų, todėl pasirinkę projektą su valstybe, o ne įmonės pardavimą, „NDX energija“ patyrė milijardinių nuostolių.
Ar būtinas mirties nuosprendis?
„MG Baltic“ pergalių maratonas viešuosiuose konkursuose, ypač „Lietuvos geležinkeliuose“, taip pat pateko į NSGK akiratį. V.Bakas siūlo iš naujo vertinti sutartis, nuo kurių praėjo jau 10 metų. Kaip vienas iš siektinų tikslų – neleisti verslo grupei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose įtraukiant ją į nepatikimųjų sąrašą.
Tačiau, M.Dubnikovo nuomone, mirties nuosprendžiai už senus sandorius neturėtų būti sektinas pavyzdys.
„Ne pati įmonė nusprendė, kad ji yra konkursų laimėtoja. Jeigu ir blogi dalykai vyko, tai keiskime reguliavimą, tobulinkime pirkimo taisykles. Bet skelbti mirties nuosprendį už tai, kad valstybė leido laimėti konkursus, būtų nelogiška“, – mano M.Dubnikovas.
Siūlo vertinti prokuratūrai
NSGK siūlo Vyriausybei ir Generalinei prokuratūrai iš naujo patikrinti „Vilniaus prekybos“ sandorius su valstybe, kai verslo grupės valdoma bendrovė VST išsimokėjo dividendus iš pelno ir taip padengė įsigijimo išlaidas.
„Toks sprendimas kelia abejonių dėl to, kad valstybė išmokėdama 680 mln. litų, neįvertino dividendų, kuriuos privatus investuotojas išsimokėjo valdydamas Vakarų skirstomuosius tinklus, pajamų, kurias gavo, tikėtina, manipuliuodamas VST turto verte, nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį“, – rašyta NSGK išvadų projekte, tačiau galutinėse išvadose šio sakinio nebeliko.
„Vilniaus prekyba“ atmeta jai mestus kaltinimus. Anot bendrovės, jeigu nebūtų „Leo LT“ projekto, „NDX energija“ būtų išsimokėjusi dividendus ir toliau valdžiusi VST.
„Nesutinkame, kad dėl „Leo LT“ projekto valstybei buvo padaryta žala. Vyriausybė tiek kurdama, tiek jį išardydama buvo pasisamdžiusi kvalifikuotus patarėjus, teisininkus ir vertintojus. Jie preciziškai įvertino tiek likviduojamo, tiek ir įnešamojo turto vertes bei visas su tuo susijusias rizikas ir pasekmes. Būtų naivu galvoti, kad mes kaip nors galėjome padaryti įtaką tiek jiems, tiek Vyriausybei tokio dydžio projekte“, – teigiama BNS atsiųstame „Vilniaus prekybos“ komentare.
