Lietuvoje šiuo metu pensijų fondus valdo 5 skirtingos finansinės institucijos – „Swedbank investicijų valdymas“, SEB investicijų valdymas“, „Aviva Lietuva“, „Luminor investicijų valdymas“ ir „INVL Asset Management“. Kartu jos valdo 20 pensijų fondų, neskaitant naujų, ką tik pristatytų „Swedbank“ viso gyvenimo ciklo fondų. Pažvelkime į jų finansinius rezultatus.
Didžiausias pensijų kąsnis – „Swedbank“
Didžiausias, tiek pagal turtą, tiek pagal dalyvių skaičių, yra „Swedbank“ investicijų valdymas“. Jame pensijas kaupia per 515 tūkst. žmonių, bendrovė valdo daugiau nei milijardo eurų vertės aktyvų. Antras pagal dydį investicijų valdytojas yra SEB – 290 tūkst. dalyvių ir apie 760 mln. eurų vertės aktyvų.
Pernai, kaip kad rodo Lietuvos banko duomenys, labiausiai sekėsi tiems fondams, kurie investavo į akcijas, o dauguma konservatyvių fondų patyrė nuosmukį. Didžiausias prieaugis pernai buvo kaupiantiesiems INVL EXTREMO II 16+ fonde – per metus jis uždirbo 9,46 proc. grąžą. Arti 10 proc. grąžos davė ir kiti labiau rizikingi fondai, kurie beveik visas lėšas investuoja į akcijas.
Tuo metu konservatyviems fondams sekėsi prastai. Pelningiausias jų, valdomas „INVL Asset Management“, uždirbo vos 2,49 proc. grąžą, kitų grąža arba buvo neigiama, arba tik simboliškai viršijo 0 proc.
Iš esmės praėjusiais metais tokius rezultatus nulėmė faktas, kad dėl žemos bazinių palūkanų aplinkos konservatyvus investavimas, tarkime, indėliai, yra labai nepelningi, o akcijų rinkos pernai kilo.
Tradiciškai į rizikingus pensijų fondus siūloma investuoti jauniems žmonėms, o konservatyvius patariama rinktis tiems, kuriems pensija jau yra nebetoli. Tačiau Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis yra aiškinęs, kad tik nedidelė dalis pensijai kaupiančių asmenų iš tiesų domisi, kaip su jų pinigais elgiasi įvairūs pensijų fondai.
Jo teigimu, per 70 proc. žmonių kaupia netinkamos rizikos fonde, pavyzdžiui, per anksti renkasi konservatyvų pensijų fondą ir taip uždirba per mažai. Kiti dalyvauja pernelyg rizikingame akcijų fonde, nors jiems geriausia būtų rinktis mažiau rizikingą fondą. Dėl to gyventojai praranda lėšų.
„Gyvenimo ciklo“ fondą siūlo tik viena institucija
„Kitas pertvarkos tikslas yra (...) įtvirtinti taisyklę, kad gyventojams būtų siūloma kaupti fonduose, paremtuose gyvenimo ciklo investavimo strategija. Tai iš esmės reiškia, kad privatus pensijų fondas turės pareigą atsižvelgti į kaupiančiojo amžių ir jaunesniems klientams lėšas nukreipti į rizikingesnius aktyvus, o bėgant metams rizika palaipsniui turės būti mažinama labiau investuojant į saugesniais laikomus vertybinius popierius“, – yra sakęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Visi asmenys iki 40 metų, dar nekaupiantys pensijai papildomai arba tą darantys ne savomis, o „Sodros“ lėšomis, jau sausio 1 dieną bus įtraukti į privalomąjį kaupimą. Jeigu jie neatsisakys ir fondo nepasirinks savarankiškai, jį parinks valstybė.
Kol kas tokių fondų, apie kuriuos kalbėjo L.Kukuraitis, yra labai mažai. Tiksliau – 5, kuriuos visus valdo neseniai šią naujovę pristatęs „Swedbank“, teigdamas, kad gyventojai su pinigais elgiasi neracionaliai.
Pasirinkus vieną iš šių fondų, priklausomai nuo amžiaus, sutartį su investicijų valdymo bendrove užteks pasirašyti vieną kartą, o tada jau investicijų valdytojai keis riziką – kuo žmogus bus vyresnis, tuo konservatyviau bus investuojami jo pinigai.
Tiesa, šiam fondui „Swedbank“ jau taiko 0,75 proc., nors rinkoje fondai už investavimą dažniausiai nusiskaičiuoja po procentą nuo žmogaus pensijai sukaupto turto.
Mokesčiai suvalgo nemažai pensijos prieaugio
Pensijai kaupianti jauna mergina, kaupianti pagal formulę 2+2+2 pernai į pensijų fondą, įskaičiuojant ir valstybės paramą, sumokėjo 763,72 euro. Kadangi rizikingos jos fondo investicijos pasiteisino, fondas merginai uždirbo dar 151,96 euro, taigi iš viso per metus jos santaupos pensijai paaugo dar 916 eurų.
Tiesa, nemažai jai kainavo fondo administravimas – investicijų bendrovei vien už tai, kad administruoja jos pinigus, mergina atseikėjo 16 eurų. Kadangi mokestis už administravimą yra skaičiuojamas nuo turto, kasmet, absoliučiais skaičiais vertinant, jis vis didėja, mat didėja ir asmens sukauptas turtas.
L.Kukuraičio manymu, pensijų fondų administravimo mokesčiai šiuo metu yra per dideli ir juos siūloma kitais metais sumažinti iki pusės procento. Tai reikštų, kad kaupimo pensijai kaštai sumažėtų perpus – mergina, užuot pensijų fondo valdytojui sumojusi 16 eurų, būtų atseikėjusi tik kiek daugiau nei 8 eurus.
