Saudo Arabija per šiuos metus jau išleido beveik 62 mlrd. dolerių iš savo turimų užsienio valiutos atsargų, o liepos mėnesį, pirmą kartą nuo 2007 m., iš vietos bankų pasiskolino dar 4 mlrd. dolerių.
Tikėtina, kad 2015 m. šalies biudžeto deficitas pasieks 20 proc. BVP.
Tikėtina, kad 2015 m. šalies biudžeto deficitas pasieks 20 proc. BVP. Tai – didžiulis skaičius valstybei, kuri ilgus metus turėjo biudžeto perviršį.
Ekonominių tyrimų bendrovė „Capital Economics“ prognozuoja, kad šiais metais Saudo Arabijos vyriausybės pajamos sumažės net 82 mlrd. dolerių, o ši suma prilygsta 8 proc. BVP.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Rijadui prognozuoja biudžeto deficitą iki pat 2020 m.
Naftos barelio kaina pasaulinėse rinkose nukrito nuo 107 dolerių 2014 m. birželį iki mažiau negu 50 dolerių šių metų rugpjūtį. Būtent toks ženklus šios žaliavos kainų sumažėjimas didžiąją dalimi ir lėmė karalystės biudžeto susitraukimą.
Iš naftos pramonės Saudo Arabijos biudžetas surenka net 80 proc. visų įplaukų.
Tačiau dėl susiklosčiusios situacijos Saudo Arabija turi teisę kaltinti tik save pačią. Jos agresyvi politika siekiant išsaugoti OPEC dalį pasaulinėje naftos rinkoje ir lėmė didžiulį žaliavos perteklių pasaulyje.
Iš naftos pramonės Saudo Arabijos biudžetas surenka net 80 proc. visų įplaukų.
Rijadas atsisako mažinti naftos gavybą, tokiu būdu tikėdamasis iš rinkos išstumti konkurentus, pavyzdžiui JAV skalūninės naftos įmones.
Tuo pačiu metu Saudo Arabija nesivaržydama didina išlaidas. Šalis įsitraukė į karą kaimyniniame Jemene ir prisijungė prie oro antskrydžių prieš „Islamo valstybės“ teroristus Sirijoje.
2014 m. karalystės karinis biudžetas išsipūtė net 17 proc., arba 10 proc. BVP.
Maža to, naujasis Saudo Arabijos karalius Salmanas, į sostą įžengęs sausį, savo valdymo pradžios proga nusprendė dosniai apdovanoti valstybės tarnautojus. Nors toks žingsnis visuomenėje buvo sutiktas džiugiai, tačiau šalies finansus dar labiau įtempė.
„Ateinančiais mėnesiais matysime išaugusį skolinimasį“, – teigė Saudo Arabijos monetarinės agentūros valdytojas Fahadas al Mubarakas.
Šalies centrinis bankas kol kas nekomentuoja, kiek obligacijų artimiausiu metu planuoja išplatinti.
Analitikai spėja, kad iki metų pabaigos gali būti išplatinta apie 5 mlrd. dolerių vertės vertybinių popierių, iš kurių dalis bus skirta užsienio investuotojams.
Vis dėlto, tikėtina ir tokia situacija, kuomet Rijadas, augant pasaulinėms bazinėms palūkanų normoms, nuspręs nesiskolinti, o toliau leisti savo turimus užsienio valiutos rezervus, kurie vis dar nėra tokie menki ir birželio pabaigoje siekė 660 mlrd. dolerių.
