Tai buvo septinti iš eilės karinių išlaidų augimo metai, o pernai pasiekė rekordinę sumą, pirmadienį paskelbė Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI).
62 proc. šios sumos teko pirmojo penketo valstybėms – JAV, Kinijai, Indijai, Jungtinei Karalystei ir Rusijai.
„Realiųjų išlaidų augimas dėl infliacijos sulėtėjo, tačiau nominaliai karinės išlaidos pasaulyje pernai buvo net 6,1 proc. didesnės negu užpernai“, – pažymėjo SIPRI karinių išlaidų ir ginklų gamybos programos vyresnysis tyrėjas Diego Lopesas.
Ataskaitoje nurodoma, kad dėl staigaus ekonomikos atsigavimo pasaulio karinių išlaidų ir bendrojo vidaus produkto santykis 2021-aisiais sumenko iki 2,2 proc. nuo 2,3 proc. 2020 metais.
Jungtinės Valstijos, daug dėmesio skiriančios kariniams moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, karines išlaidas pernai realiai sumažino 1,4 proc. iki 801 mlrd. dolerių, o jų ir BVP santykis sumenko nuo 3,7 proc. iki 3,5 procento. Per pastarąjį dešimtmetį JAV finansavimas kariniams moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai išaugo 24 proc., tuo tarpu ginklų įsigijimui – krito 6,4 procento.
Rusija karines išlaidas didino trečius metus iš eilės, o praėjusiais metais jos buvo 2,9 proc. solidesnės nei ankstesniaisiais – 65,9 mlrd. dolerių. Pajėgas prie Ukrainos sienos stiprinusios Rusijos karinės išlaidos pernai atitiko 4,1 proc. BVP.
Ukrainai stiprinant savo gynybą nuo Rusijos, jos karinės išlaidos po Krymo aneksijos 2014 metais išaugo 72 proc. iki 5,9 mlrd. dolerių, arba 3,2 proc. BVP, pažymima atskaitoje.
Kinijos karinės išlaidos praėjusiais metais išvertintos 293 mlrd. dolerių – 4,7 proc. daugiau nei 2020-aisiais. Kinija jas nepaliaujamai didina 27 metus iš eilės – tai ilgiausias bet kurios šalies nuolatinio augimo laikotarpis SIPRI karinių išlaidų duomenų bazėje.
