Registruota beveik 11 tūkst. skolų, kurių bendra suma viršija 91 mln. Eur. 1049 įmonėms taikomi turto areštai, kurių suma – beveik 110 mln. Eur.
Šiuo metu Lietuvoje registruota 19850 statybų bendrovių, kuriose iš viso dirba beveik 110 tūkst. darbuotojų. Š. m. pradžioje įmonių skaičius šiame sektoriuje siekė 20367, jose buvo sukurta 108,2 tūkst. darbo vietų, o 2023 m. šie skaičiai buvo atitinkamai 19167 bei 107,7 tūkst. Dirbančiųjų skaičius Lietuvos statybų sektoriuje kasmet auga nuo 2020 m.
Registrų centrui pateiktais duomenimis, 2023 m. statybų bendrovės Lietuvoje kartu gavo daugiau kaip 10,6 mlrd. Eur pajamų – tai sudarė 14,7 proc. šalies BVP. Palyginti, 2022 m. statybų bendrovių bendrosios pajamos buvo 22,6 proc. mažesnės ir siekė 8,7 mlrd. Eur.
Įmonių pateiktais duomenimis, pagal 2023 m. gautas pajamas statybų bendrovių dešimtuką sudaro: „Kauno tiltai“ (192,9 mln. Eur), „YIT Lietuva“ (191,1 mln. Eur), „Fegda“ (184,2 mln. Eur), „Conres LT“ (117,3 mln. Eur), „Infes“ (107,3 mln. Eur), „Green Genius“ (102,7 mln. Eur), „Merko statyba“ (97,8 mln. Eur), „Žilinskis ir Co“ (94,4 mln. Eur), „Autokausta“ (94,3 mln. Eur), „Stiemo“ (87,4 mln. Eur).
Nepaisant kasmet augančių pajamų, statybų sektorius išsiskiria dvigubai aukštesniu rizikingumu, palyginti su visomis verslo įmonėmis Lietuvoje. Šiuo metu aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms priklauso 19 proc. statybų bendrovių, rizikuoja vėluoti atsiskaityti – beveik trečdalis (31 proc.). Panašus rizikingumas šiam sektoriui būdingas nuo 2023 m. pradžios. Per pastaruosius 5 metus aukščiausias rizikingumas buvo pasiektas 2020 bei 2021 m., kai arti bankroto buvo ketvirtadalis statybų bendrovių (25 proc.), o vėluoti atsiskaityti rizikavo kone pusė įmonių – 47 proc.
Palyginti, visų Lietuvos verslo įmonių vidutinis rizikingumas yra du kartus mažesnis: 9 proc. įmonių priklauso aukštai ir aukščiausiai rizikingumo klasėms, o vėluoti atsiskaityti rizikuoja 16 proc. bendrovių.
Nuo 2007 m. Lietuvoje bankrutavo 4497 statybų bendrovės, kasmet vidutiniškai po 254. Daugiausia bankrotų buvo užfiksuota 2009 m., kai nemokios tapo 445 įmonės. Šiais metais per sausį–rugsėjį Lietuvoje bankrutavo 169 statybų įmonės.
Vidutinė turto arešto suma išaugo 34,7 proc. ir siekia 105 tūkst. Eur
Šiuo metu kredito biuro sistemoje yra registruotos 10892 statybų bendrovių skolos, kurių bendra suma sudaro 91 mln. Eur, o vidutinis skolos dydis siekia 8 360 Eur. Palyginti su š. m. pradžia, situacija pagerėjo: sausio pradžioje skolų skaičius viršijo 13 tūkst., bendra suma siekė 164 mln. Eur, o vidutinis skolos dydis buvo pusantro karto didesnis (12 602 Еur).
Kredito biuro duomenimis, šiuo metu statybų bendrovėms taikomi 2209 turto areštai, iš kurių 1043 areštai turi pinigines vertes, o jų bendra suma sudaro 109,8 mln. Eur. Bent po vieną turto areštą turinčių statybų įmonių skaičius yra 1049, o vidutinis vienos bendrovės arešto dydis viršija 105 tūkst. Eur. Š. m. pradžioje areštų skaičius siekė 2702, areštų turinčių bendrovių buvo 1293, о vidutinė vieno arešto suma sudarė 68,7 tūkst. Eur – trečdaliu (34,7 proc.) mažesnė nei šiuo metu.
„Kredito biuro sistemose pastebėjus, kad verslo partneris arba klientas turi turto areštų, kviečiame būti atsargiems, – pataria Rasa Rasickaitė, „Creditinfo Lietuvos“ rizikos vertinimo ir valdymo ekspertė. – Turto areštas – tai priverstinis nuosavybės teisės į turtą apribojimas, kurį valstybės institucijos gali taikyti siekdamos užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat – baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Todėl, pamačius įregistruotą turto areštą, reikia atkreipti dėmesį ir į kitą prieinamą informaciją, tokią kaip teismų informaciją, skolos kreditoriams, VMI bei Sodrai.“
R.Rasickaitės teigimu, esant turto areštui, reikėtų pasitikslinti, dėl kokios priežasties įregistruotas turto areštas, koks turtas areštuotas, taip pat – sužinoti, ar areštuotu turtu leidžiama disponuoti vykdant įmonės veiklą. Jei kyla abejonių dėl verslo partnerio galimybės atsiskaityti, patartina prašyti išankstinio apmokėjimo arba garantijų.
