Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete vyko diskusija, kurioje aptarta, ar Lietuvoje reikalingos 1 ir 2 centų monetos.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi sakė, kad apie 70 proc. šių monetų negrįžta atgal į Lietuvos banką, o tai nėra nei efektyvu, nei tvaru.
„Yra šešių euro zonos valstybių narių įgyvendintas būdas, kaip sumažinti vieno ir dvejų cento poveikį per apvalinimą. Tik Europos Komisija gali pateikti siūlymą, jog galėtume atsisakyti 1 ir 2 centų monetų, mes savarankiškai jų atsisakyti negalime, bet galime sumažinti žalą per apvalinimą, kuris būtų taikomas tik atsiskaitant grynaisiais“, – sakė LB valdybos pirmininko pavaduotoja.
Tuo metu LB Grynųjų pinigų departamento vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė sakė, kad didžiąją dalį 1 ir 2 centų monetų gyventojai gauna kaip grąžą. Jos yra pametamos, įmetamos į taupykles arba lieka automobilio salonuose.
Nuo euro įvedimo Lietuvoje šių monetų jau pamesta už 2,5 milijono eurų, kasmet pametama monetų už trečdalį milijono eurų.
Šešios ES valstybės, pasak E.Lisinskaitės, sugalvojo, kaip išspręsti 1 ir 2 centų poveikį – apvalinti galutinę prekių krepšelio sumą iki artimiausio 5 kartotinio ir tik tada, kai mokama grynaisiais.
Kaip tai atrodytų Lietuvoje?
„Jeigu mokėtina suma baigiasi 1 arba 2 centais, apvalinama į mažesnę sumą – iki nulio, jei baigiasi 3 ar 4, apvalinama į didesnę pusę – iki 5, jei 6 ar 7 – į mažesnę pusę, iki 5, o jei 8 ar 9 – į didesnę pusę, iki 10. Labai gerai matyti, kad apvalinimas yra neutralus tiek vartotojams, tiek prekybininkams. Vieną kartą mokėdamas pirkėjas sumokės 1 ar 2 euro centais mažiau, o kitą kartą – 2 centais daugiau ir skirtumai išsilygins“, – aiškino LB specialistė.
Ji akcentavo, jog apvalinimas būtų atliekamas suprogramuotais ir sertifikuotais kasos aparatais. Net ir taikant šį būdą 1 ir 2 centais liktų teisėta atsiskaitymo priemonė, tik jomis nebūtų atiduodama grąža.
Apvalinama būtų tik galutinė prekių krepšelio kaina, o ne atskirų prekių kainos, pastarosios ir toliau bus 1 cento tikslumu. Apvalinimas būtų netaikomas, kai atsiskaitoma kortele, dovanų čekiu, perkama internetu. Su darbo santykiais susijusios išmokos ir valstybės išmokos gyventojams bei verslui nebūtų apvalinamos.
