Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino, kad dabartinės Administracinių nusižengimų kodekso normos morališkai pasenę, o iniciatyvos dėl baudų didinimo imtasi dėl nemažėjančio pažeidimų kiekio.
„Nusprendėme imtis sprendimų dėl baudų didinimo, nes nemažėja socialinės įtampos ir nemažėja pažeidimų pobūdis. Jei Lietuvoje turime apie 100 tūkst. įmonių, tai per metus 25 tūkst. pažeidimų padaroma. Reiškia atgrasančios priemonės neveikia“, – pabrėžė J.Gricius.
Jis pridūrė, kad baudos nėra panacėja, tačiau kraštutiniais atvejais kitokios išeities nematoma. Kadangi pažeidimų pobūdis įvairus, kodekso projekte sankcijų dydį siūloma išplėsti visose srityse – už darbo saugos pažeidimus, darbo laiko apskaitos nefiksavimą, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimus, dėl neteisėtos veiklos individualią veiklą vykdančių asmenų ar nedeklaruoto darbo.
Darbo inspekcijos vadovas taip pat pabrėžė, kad didesnės baudos nepakeis dviejų žingsnių taisyklės – iš pradžių įspėti ir nurodyti ištaisyti pažeidimą ir tik po to bausti.
„Visgi įstatymą reikia gerbti ir mes to pasieksime“, – žadėjo J.Gricius.
Per mažos baudos
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pabrėžė, kad šiuo metu taikomos minimalios ribos baudų dydis yra juokingas. Pavyzdžiui, darbuotojui dėl neblaivumo darbe skiriama 15 eurų bauda, jei darbdavys neįvertina profesinės rizikos, išrašoma 40 eurų bauda.
„Baudos visko neišspręs, bet nelegalus, nedeklaruotas darbas turi neapsimokėti. Esant mažoms baudoms, per nelegalią veiklą įmonė sutaupo didesnius resursus“, – pabrėžia ministras.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė taip pat akcentavo per mažas baudas. Ji priminė neseniai nuskambėjusį darbuotojų iš Turkijos pavyzdį Kaune, kai darbininkai penkis mėnesius negavo atlyginimų. VDI skyrė 150 eurų baudą.
Pasak jos, tokios baudos kelia klausimą, ar iš tiesų Lietuvoje įmonėms apsimoka vykdyti teisės aktų reikalavimus.
Baudos visko neišspręs, bet nelegalus, nedeklaruotas darbas turi neapsimokėti, – teigė L.Kukuraitis.
„Tokių atvejų ne vienas. Turėjome ir stambių įmonių, kurios akivaizdžiai nesilaiko darbo ir poilsio režimo, nesitaria su profsąjungomis dėl viršvalandžių ir už tai yra baudžiamos 40-70 eurų bauda. Darbdaviai sako, kad gali mokėti ir kiekvieną mėnesį tokią baudą ir nemato reikalo eiti civilizuotu keliu“, – pabrėžė I.Ruginienė.
Įstatymo pataisas įregistravęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas pastebėjo, kad šiuo metu Lietuva yra pakilusi verslo sąlygų reitinguose – pavyzdžiui, Doing Business reitinge užima 11 vietą pasaulyje, todėl, jo nuomone, dabar yra idealiausia proga pakalbėti apie seniai nekeistas baudas už darbo teisės pažeidimus.
„Darbo rinkoje įtampos ne mažėja, o didėja, o egzistuojančios 40-70 eurų baudos už reikšmingus darbo teisės pažeidimus, sudaro prielaidas įtampoms didėti. Manome, kad kilstelėjus baudų dydžius, sudarysime pakankamai geras prielaidas darbo teisės pažeidimų prevencijai“, – tvirtino Seimo narys.
Keičiant Administracinių nusižengimų kodekso pataisas siūloma trigubai didinti baudas už darbo įstatymo, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus – nuo šiuo metu esančios 80 eurų baudos iki 240 eurų. Maksimali bauda už šį pažeidimą siektų 880 eurų, o pakartotinai padarius pažeidimą – 1400-3000 eurų.
Taip pat siūloma du kartus didinti baudą už darbo mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus – nuo dabartinių 150 eurų iki 300 -1,45 tūkst. eurų.
Reikšmingai didėtų ir baudos už komercinės ūkio veiklos pažeidimą – už nedeklaruotą individualią veiklą siūloma bausti nuo 780 iki 1000 eurų.
Siūlo sekti Vakarų Europos pavyzdžiu
I.Ruginienė mano, kad baudos turėtų būti dar didesnės negu siūloma kodekso pakeitimo projekte ir siūlė naudotis Vakarų Europos šalių valstybių pavyzdžiais, kur baudos siekia procentą nuo apyvartos ir net stabdoma darbo procesas, kol darbdavys neištaisys klaidų ir nepradės vykdyti teisės aktų.
„Baikime žaisti juokingomis baudomis – 40, 150 ar tūkstantis eurų nėra pakankamai už pažeidimus. Imkime pavyzdį iš Vakaru Europos, kur bauda siekia vieną procentą nuo įmones apyvartos. Bauda turi būti atgrasanti, o ne juoką kelianti“, – akcentavo I.Ruginienė.
Baikime žaisti juokingomis baudomis – 40, 150 ar tūkstantis eurų nėra pakankamai už pažeidimus, – teigė I.Ruginienė.
Profsąjungų atstovė atkreipė dėmesį, kad į teisės aktus reikėtų įtraukti ir įmonių inspektavimą be išankstinio įspėjimo, nes šiuo metu inspektoriai neįspėję gali patikrinti tik įtarę nelegalaus darbo atvejus. Be to, pasak jos, reikėtų apsvarstyti ir baudžiamąją atsakomybę už rimtus pažeidimus. I.Ruginienė citavo statistiką, kad vien šiemet per mažiau nei du mėnesius darbo vietose žuvo 7 žmonės.
Apie baudų už darbo teisės pažeidimus didinimą kalbėta ir antradienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete.
