Didžiulė pieno produktų įvairovė parduotuvėse – vien pieno siūloma apie 20 pavadinimų, didžioji dalis – Lietuvos gamintojų, pastaruoju metu padaugėjo ir lenkiško. Ant pakelių nurodoma, kas pagamino, koks riebumas, kiek baltymų. Dar pirkėjo akis traukia užrašai „naminis“, „natūralus“, „išsaugoti natūralūs baltymai“.
„Ne kiekvienas tiekėjas gali įsigyti itin brangiai kainuojančias naujausias technologijas. Todėl tokie tiekėjai, kurie įsigyja tokią technologiją, jie ir įgyja teisę teikti tokią informaciją“, – aiškina Maisto ir veterinarijos tarnybos valstybinė produktų inspektorė Antonina Greičiuvienė.
Paprastai aukštos kokybės produktas brangesnis – litras pieno atsieina daugiau nei tris litus. O štai didžiųjų prekybos tinklų ženklais pažymėti pakeliai – trečdaliu pigesni.
Ne kiekvienas tiekėjas gali įsigyti itin brangiai kainuojančias naujausias technologijas. Todėl tokie tiekėjai, kurie įsigyja tokią technologiją, jie ir įgyja teisę teikti tokią informaciją, – aiškina Maisto ir veterinarijos tarnybos valstybinė produktų inspektorė Antonina Greičiuvienė.
„Gal mažiau investuojame į produkto pakuotę, ir dėl to, ir dėl ilgalaikių tiekimų, ekonominių susitarimų, didesnių kiekių mes galim išlaikyti to produkto konkurencingą kainą“, – tvirtina „Maximos“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė.
„Žmonės renkasi pagal kainą, tai „Cento“ pienas – vienas populiariausių. Jo nuperka gana daug. Manom, kad mes ženklinam pakankamai pagal reglamentą, nurodyta kilmės šalis ir kt.“, – sako prekybos tinklo „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.
Ant vieno prekybos tinklo užsakymu pagaminto pieno pakelio nurodoma, kur jis išpilstytas. Tuo metu kitas tinklas rašo, kad pienas pagamintas jo užsakymu. Tačiau, ar jis lietuviškas, lenkiškas, o gal dar kitoks – nežinia.
„Ant pieno pakuočių nenurodoma gamintojo. Tai pastebėjome ir matom, kad tuo galima paspekuliuoti, kad tai pagaminta Lietuvoje. Žmogus perka, o gali būti pagaminta kitoje šalyje“, – sako Nacionalinės vartotojų federacijos atstovas Vilmantas Marcinkevičius.
„Mes negalim, pavyzdžiui, uždrausti parduoti „Optimos linijos“ pieną. Yra dalis vartotojų, kurie perka tokį pieną ir yra tuo patenkinti. Tačiau tie, kurie nori žinoti, kas pagamino, identifikuoti gaminį, jie pirks atitinkamo gamintojo pieną“, – tikina A. Greičiuvienė.
Dėl pieno produktų kokybės ir ženklinimo gauta per 140 skundų, trečdalis jų – pagrįsti. Būta atvejų, kai atvežę lenkiško pieno, prekybininkai neteisingai jį paženklino, taip pat pirkėjai klaidinti, nenurodžius produkto kilmės šalies.
Vartotojų teisių gynimo organizacijos siūlo įvesti aiškesnę produktų ženklinimo sistemą – stambiomis raidėmis informaciją rašyti ant pakuotės priekio. Taip pat suvienodinti įvairių gamintojų produktų kiekius, pavyzdžiui, pieną fasuoti po litrą, o ne po 900 gramų.
