„Siekiant paskatinti natūralų, rinkos ekonomika pagrįstą gynybos ir saugumo pramonės augimą, turi būti nustatomas jos vystymuisi kaip galima palankesnis teisinis reguliavimas“, – Vyriausybės nutarimo projekte teigia ministerija.
Anot jos, norint vystyti naujas aukštąsias technologijas, susijusias su gynybos ir dvejopo naudojimo produktų gamyba, pritraukti arba kurti jas Lietuvoje, trukdo neišnaudojamos viešųjų pirkimų galimybės, nepakankamas finansavimas.
„Pagal esamas finansavimo priemones gynybos technologijų vystymas dažniausiai baigiasi prototipų sukūrimu ir patenkama į „mirties slėnį“ inovacijų cikle“, – skelbia ministerija.
„Dėl viešųjų pirkimų reikalavimų Lietuvos kariuomenė negali tiesiogiai be konkurso įsigyti Lietuvos mokslininkų pagal kariuomenės poreikius kuriamų technologijų ir jomis sustiprinti tiek nacionalinius pajėgumus, kai tai būtina siekiant užtikrinti esminius nacionalinio saugumo interesus, tiek sukurti palankesnes sąlygas jų plėtrai į užsienio rinkas“, – teiga KAM.
Pakeitimais taip pat ketinama tobulinti ginklus ir šaudmenis – rengėjų teigimu, šiuo metu tokia gamyba yra labiau pritaikyta civilių, o ne ginkluotųjų pajėgų naudojamiems ginklams, dėl to žlunga iniciatyvos imtis gamybos Lietuvoje.
„Taip atsiranda situacijų, kai šiuos ginklus kuriantys, gaminantys ar ketinantys kurti, gaminti asmenys susiduria su jų vykdomai veiklai neproporcingais reikalavimais, o tai lemia, kad kai kurie potencialūs ginklų kūrėjai, gamintojai nusprendžia apskritai neužsiimti šia veikla“, – aiškina ministerija.
Ji siūlo keisti Ginklų ir šaudmenų kontrolės, Nacionalinio saugumo pagrindų, Gynybos ir saugumo pramonės, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymus.
Jei Vyriausybė pataisoms pritars, jos bus teikiamos Seimui.
Šiemet gegužę Seimas pritarė Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimams, kuriais atveriama galimybė šalyje leisti vietos ir užsienio gynybos pramonės įmonėms kurti technologijas bei gaminti įvairią ginkluotę mokesčių lengvatų zonose.
