„Siūlomos aptarti alternatyvos yra pagrįstos ir tarptautinių organizacijų rekomendacijomis – Europos komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo. Jie visada sako, kad mažiausiai žalingi ekonomikai mokesčiai yra aplinkosauginiai ir turto, todėl slinktis turėtų link šių mokesčių. Pagrindinis siūlymas – nekomercinio NT pajamas nukreipti iš valstybės biudžeto į savivaldybių. Jos galėtų būti nukreiptos regionų infrastruktūrai stiprinti“, – susitikime kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pertvarka siūloma suteikti daugiau teisių savivaldybėms pačioms nustatyti įvairias siūlomas lengvatas. Dabar jos yra apibrėžtos įstatymu.
Trečias pertvarkos argumentas, kurį nurodė G.Skaistė – NT mokestis yra vienas iš svarbiausių instrumentų, kuris galėtų pristabdyti NT kainų augimą.
„Turto mokesčių privalumai yra palankesnė ekonomikos augimui sistema, tvarus mokestinių pajamų šaltinis. Be to, tai prisideda prie turtinės nelygybės mažinimo, įgyvendina aplinkosaugos tikslus, didina nekilnojamojo turto naudojimo efektyvumą, galima įtaka būsto kainų stabilumui“, – vardijo finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.
Turto mokesčių pajamos Lietuvoje sudaro 0,3 proc. BVP, kai ES šalių vidurkis yra 1,2 proc., o EBPO – 1,1 proc.
Pajamos iš nekomercinio nekilnojamojo turto yra vienas pagrindinių pertvarkos taikinių. Šiandien į savivaldybių biudžetus įskaitomos tik pajamos iš komercinio turto ir žemės, o nekomercinis turtas šioje srityje išsiskiria, nes mokamas į valstybės biudžetą.
2020 m. iš jo buvo surinkta 5,1 mln. eurų.
Pertvarkomis siūloma suvienodinti komercinio ir nekomercinio turto mokesčio surinkimą ir lėšas iš abiejų grupių pervesti savivaldybėms. Be to, norima išplėsti savivaldos savarankiškumą leidžiant pačioms savivaldybėms nutarti, kam taikyti NT ir žemės mokesčio lengvatas.
Tiesa, tam tikrose srityse tokios lengvatos ir toliau būtų reguliuojamos įstatymo. Tai liestų valstybės prioritetines sritis, NT su veiklos ribojimais ir kitos rūšies turtą, nustatomą vadovaujantis tarptautine praktika.
2020 m. dėl turto mokesčio lengvatų į biudžetą nesurinkta 2,92 mln. eurų. Daugiausiai lėšų nesurinkta dėl žemės ūkio veikloje naudojamo NT lengvatų (1,9 mln. eurų) ir dėl NT naudojamo teikiant sveikatos paslaugas lengvatų (0,9 mln. eurų).
Vis dėlto didžiausios sumos fiksuojamos žemės mokesčio lengvatų kategorijoje. Pavyzdžiui, dalis žemės ūkio paskirties žemės nėra apmokestinama žemės mokesčiu, nes jį skaičiuojant, taikomas 0,35 koeficientas. Dėl jos biudžetas pernai neteko 40 mln. eurų. Siūloma šį koeficientą padidinti.
Faktiškai nenaudojamas NT, kurio statyba neužbaigta, nėra laikomas nekilnojamojo turto objektu, todėl jam taip pat netaikomas NT mokestis. Iš viso Lietuvoje yra 84 tūkst. tokių objektų. Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl to biudžetas per metus neteko 14 mln. eurų. Tai norima ištaisyti nubraukiant šią lengvatą, jei per dešimt metų nuo leidimo statyti išdavimo, objektas nebuvo užbaigtas.
„Greičiausiai tai būtų perduota savivaldybėms, jos pačios galėtų nuspręsti, ar taikyti tokią lengvatą“, – sakė R.Bilkštytė.
Ministerija yra išskyrusi šešias mokesčių sistemos peržiūros kryptis – pelno reinvestavimo skatinimas, žaliasis kursas, pajamų nelygybės mažinimas, specialiųjų apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūra, investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų modelis bei savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimas.
Šis grupės susirinkimas buvo priešpaskutinis iš šešių numatytų.
