Vidaus reikalų ministerijos atstovas tikina, kad bankuose būtų laikomos tik šių įmonių įstatiniam kapitalui skirtos lėšos, nes kripto įmones norima prilyginti finansų įstaigoms.
„Priežiūros institucija siekia ne priežiūros priemonėmis sumažinti perteklinį kripto valiutų įstaigų skaičių, o užkertant kelią joms atsidaryti sąskaitas. Tai nėra sveikas dalykas. Kategoriškai nepritariame ir nematome ekonominio ir jokio kito pagrindo, kodėl virtualių valiutų paslaugų teikėjai apribojami galimybėmis laikyti savo įstatinį kapitalą tik kredito įstaigose“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė D. Kulikauskas.
Seime svarstomas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektas numato, kad virtualiųjų valiutų keityklos ar depozitinių piniginių operatoriaus veiklos įmonės įregistruoto bent 125 tūkst. eurų įstatinio kapitalo lėšas turi įnešti į sąskaitą kredito įstaigoje.
Dabar šios įmonės sąskaitas gali turėti ir kredito, ir elektroninių pinigų įstaigose.
Pasak D. Kulikausko, nauja sąskaitų atsidarymo tvarka visiškai iškraipytų konkurenciją tarp finansų įstaigų neva pinigų plovimo prevencijos tikslais.
„Apsiribojant tik kredito įstaigomis iš esmės pasakome, kad virtualių valiutų paslaugų teikėjai turėtų atsidaryti sąskaitas tose įstaigose, kurios apskritai neturi realios patirties dirbant su virtualiomis valiutomis“, – komitete tvirtino jis.
„Praktikoje yra susiklostę taip, kad tradiciniai bankai visiškai nedirba su virtualių valiutų paslaugų teikėjais, jiems sąskaitų neatidaro ir neturi savo nei personaluose, nei procedūrose sukaupę patirties ir galimybių su jomis dirbti. Elektroninės pinigų įstaigos, kita vertus, tos patirties turi, nes dažnai užima nišines pozicijas rinkoje ir kai kurios apskritai specializuojasi tik su darbu su kripto valiutų įmonėmis“, – aiškino D. Kulikauskas.
Licencijuotas finansinių technologijų (fintech) įmones Lietuvoje vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė Greta Ranonytė taip pat nesutinka su siūloma tvarka, kur laikyti įstatinio kapitalo lėšas.
„Kvietėme sektoriaus įmones, kad būtų konkurencija, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų daugiau pasirinkimo, kur sąskaitas atidaryti. Iš tiesų, daug pritraukėme elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų, o dabar staiga paimame ir uždraudžiame elektroninių pinigų įstaigoms atidaryti sąskaitas kai kuriems subjektams“, – aiškino G. Ranonytė.
Ji priekaištavo, kad toks siūlymas atsirado neseniai, nes pokyčius derinant su rinka tokio reikalavimo nebuvo.
Tuo metu Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Andrius Šaparnis pabrėžė, kad lėšos šių įmonių įstatiniam kapitalui turi būti įnešamos į sąskaitą kredito įstaigose, nes kripto įmones norima prilyginti finansų įstaigoms.
„Toks pat reikalavimas yra finansų įstaigoms, siūloma suvienodinti, nes pagal kripto turto rinkų, arba vadinamąjį MiCA reglamentą kripto turto paslaugų teikėjai bus finansų įstaigos“, – tvirtino A. Šaparnis.
Tačiau, anot jo, nuosavo kapitalo palaikymo lėšos neprivalės būti laikomos kredito įstaigoje.
Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad pagal galiojančią tvarką tik kredito įstaigose galima atsidaryti sąskaitą kapitalui kaupti.
„Šiuo metu visoms finansų įstaigoms, įskaitant ir finansinių technologijų įstaigas, galioja šis reikalavimas. Tai elektroninių pinigų įstaigos, sutelktinio finansavimo, visos licencijuojamos fintech įstaigos turi kaupti įstatinį kapitalą sąskaitoje kredito įstaigoje“, – kalbėjo LB atstovas.
Jis abejojo, ar verslo siūlymas kripto valiutų įmonėms daryti išimtis būtų pagrįstas.
„Kalba eitų apie tas sąskaitas, kur būtų kaupiamas įstatinis kapitalas, o kitą sąskaitą, naudojamą mokėjimo veiklai, būtų galima atsidaryti (bet kur – BNS)“, – teigė S. Krėpšta.
Jis pripažino buvus nuogąstavimų, kad kredito įstaigos neatidaro sąskaitų kripto bendrovėms, bet LB žiniomis, yra nemažai kredito įstaigų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kurios teikia šią paslaugą.
