Įstatymu siūloma įpareigoti didžiuosius bankus, kad ne mažiau 95 proc. Lietuvos gyventojų turėtų galimybę bankomatą pasiekti 5 kilometrų atstumu, o 97 proc. gyventojų – 10 kilometrų.
Toks siūlymas gimė reaguojant į bankų sprendimus uždarinėti skyrius ir bankomatus regionuose.
Be to, iniciatyva teikiama Seimui prieš kurį laiką ėmusis svarstyti draudimą įmonėms išmokėti algas grynaisiais pinigais.
250 naujų bankomatų
Reikalavimai dėl bankomatų atstumų nuo gyventojų būtų taikomi Lietuvoje veikiantiems bankams, turintiems 250 tūkst. ir daugiau klientų, kurie yra šalies fiziniai asmenys ir turi mokėjimo sąskaitą. Į tokį apibrėžimą patektų keturi didieji šalies bankai: SEB, „Swedbank“, „Luminor“ ir „Šiaulių bankas“.
Projektą pateikęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sakė, kad pastarųjų metų bankų veiksmai „apriboja bankinių paslaugų kokybę ir jų prieinamumą regionuose“.
Teoriškai yra arklys, praktiškai – nesikelia.
Pasak jo, nors grynųjų pinigų išėmimas galimas „Perlo“ terminaluose ar prekybos vietose, paslauga dažnu atveju būna nekokybiška.
„Teoriškai yra arklys, praktiškai – nesikelia“, – Seimo posėdyje sakė M.Majauskas.
Panašus įstatymas nuo šiemet galioja Švedijoje. M.Majausko teigimu, dėl to Lietuvoje veikiantiems dviem švediškiems bankams įgyvendinti įstatymą nebūtų taip sudėtinga.
Jis tvirtino, kad įsigaliojus įstatymui Lietuvos regionuose turėtų atsirasti apie 250 naujų bankomatų.
„Toks sprendimas paskatintų pačius bankus peržiūrėti savo bankomatų tinklą ir nestatyti trijų skirtingų bankomatų vienoje vietoje, (...) o įvesti vieningą bankomatų tinklą, kuris priklausytų ir kurį operuotų keturi didžiausi bankai“, – kalbėjo M.Majauskas.
Seime įstatymo projektas sulaukė palaikymo tiek iš valdančiųjų, tiek iš opozicijos.
Už jį pateikimo stadijoje balsavo 109 Seimo nariai, susilaikė 7 politikai, o balsavusiųjų prieš nebuvo.
„Tikrai manau, kad idėja ir projektas yra labai geri, atliepiantys šiandienos iššūkius. Tikiuosi plataus palaikymo Seime“, – sakė „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Bankų asociacija: gali išaugti paslaugų įkainiai
Lietuvos bankų asociacija antradienį pareiškė nepritarianti įstatymo projektui. Anot jos, prievolė bankams plėsti bankomatų tinklą gali pabranginti paslaugas gyventojams.
Kiekvienas papildomas bankomatas reiškia, kad jam reikia parinkti tinkamą vietą, drauge užtikrinant bankomato, pinigų ir klientų saugumą.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė komentare 15min pareiškė, kad įstatyme pasiūlyti atstumai „neatitinka Lietuvos demografinių ir geografinių realijų“.
„Juolab kad kiekvienas papildomas bankomatas reiškia, kad jam reikia parinkti tinkamą vietą, drauge užtikrinant bankomato, pinigų ir klientų saugumą“, – sakė bankų atstovė.
Pasak jos, rengiant įstatymo pakeitimus, skirta per mažai laiko išanalizuoti ir išdiskutuoti aiškiems grynųjų prieinamumo didinimo kriterijams, nėra aptarti galimų sprendimų variantai.
E.Čipkutė teigė, kad įstatyme nustatomas reikalavimas turėti fizinį bankomatų tinklą Lietuvoje rinkoje sukurtų įėjimo barjerą potencialiems naujiems finansų rinkos dalyviams.
Be to, anot jos, dėl tokio reikalavimo taptų nebeįmanomas virtualiųjų, arba vadinamųjų neobankų, veikiančių be fizinės aptarnavimo infrastruktūros, veiklos modelis.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė pridūrė, kadangi projektu keliamas siūlymas plėsti fizinę bankomatų infrastruktūrą ne pagal verslo logiką, o pagal valstybės nustatytus kriterijus, yra būtina išanalizuoti galimą tokio reguliavimo poveikį, nes jis gali paveikti galutinę finansinių paslaugų kainą šalyje.
„Dėl šių priežasčių siūlytume grynųjų prieinamumo klausimą spręsti savanorišku rinkos dalyvių susitarimu, kuriame galėtų dalyvauti Lietuvos bankas.
Tokį būdą pasirinko Latvija, analogišku keliu eina Belgija ir Olandija. Savireguliacijos mechanizmo kriterijų nustatymas galėtų gimti profesionalioje diskusijoje su Lietuvos banku ir Konkurencijos taryba“, –sakė E.Čipkutė.
Įstatymo projektas dabar bus svarstomas Seimo komitetuose, o vėliau grįš į plenarinį posėdį svarstymui ir priėmimui.
