Atnaujinta 9.30 val.: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad nuo būsimo atlyginimo po reformos realus įmokos tarifas į pensijų fondus bus mažesnis ir galiausiai pasieks 3 proc., už tai valstybė skatins pervesdama papildomus 1,5 proc. Tai kitokie rodikliai nei anksčiau skelbti 4 ir 2 proc. dydžiai – jie buvo skaičiuoti vertinant dabartinius atlyginimus. Skaičiuoklė pakoreguota pagal atnaujintą informaciją – dėl to atlyginimai šiek tiek padidėja.
Pavyzdžiui, dabar 1000 eurų į rankas gaunantis asmuo, kuris nekaupia pensijų fonde ir nuo 2019 metų būtų įtrauktas kaupti automatiškai, jei įmoka į fondus sieks minimus 3 proc., jo rankose liktų 1007 eurai atlyginimo. Kad gautų labiau padidėjusį atlyginimą, jis turėtų nesutikti su naująja pensijų kaupimo tvarka ir nebetaupyti senatvei.
Tie žmonės, kurie dabar prisideda prie pensijų kaupimo papildomais 2 proc., tačiau po reformos nuspręstų pensijos papildomai nebekaupti, pajaustų didžiausią poveikį atlyginimui, tačiau senatvėje turėtų pasikliauti vien „Sodros“ pensija. Jei toks žmogus į rankas gauna 1000 eurų, po reformos rankose liktų 1084 eurai per mėnesį. O jei kauptų pensiją fonde toliau – atlyginimas būtų 1032 eurai.
Pastaba: Skaičiuoklėje būsimas 3 proc. įmokų tarifas į pensijų fondą taikomas tiems, kurie iki šiol kaupė pilna apimtimi. Pensijų fondų dalyviams, kurie papildomai iš savo atlyginimo neprisideda 2 proc. įmoka, ir tiems, kurie nekaupia apskritai, tačiau ateityje kaups, Vyriausybė numačiusi laipsnišką tarifo augimą per 5 metus, todėl atitinkamai skaičiuoklėje 2019 m. taikomas 1,8 proc. įmokos tarifas, 2020 m. – 2,1 proc., o 2021 m. – 2,4 proc.
Po mokesčių sujungimo darbuotojui būtų perkelta 28,9 proc. dydžio socialinio draudimo tarifas iš darbdavio, nurodo Finansų ministerija – toks dydis naudojamas ir skaičiuoklėje.
Skaičiuoklėje daroma prielaida, kad darbuotojo atlyginimo dydis nesikeis, o šalies minimalaus darbo užmokesčio dydis (MMA) nuosekliai didės: 516 eurų 2019-aisiais, 582 eurai 2020-aisiais ir 600 eurų 2021-aisiais metais.
Taip pat daroma prielaida, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nuosekliai didės: 2019 m. sieks 280 eurų, 2020 metais – 370 eurų, o 2021 metais – 470 eurų. Tokius sprendimus siūlo Finansų ministerija pateiktame konsultaciniame dokumente.
Finansų ministerija patvirtino, kad 2019 metais NPD taikymo formulė turėtų atrodyti tokia: NPD – 0,11 * (darbo vietos kaina – MMA). Kitais metais formulės daugiklį 0,11 keis atitinkamai 0,14 ir 0,16.
Skaičiuoklė taip pat įvertina „Sodros“ įmokų lubų poveikį, darant prielaidą, kad vidutinis darbo užmokestis (VDU) šiuo laikotarpiu nesikeistų.
Be abejonės, vidutinis darbo užmokestis augs ir toliau, tokiu atveju „Sodros“ lubos ir mokami mokesčiai kiltų aukštyn. Pagal dabartinį VDU 2021-ųjų lubos siektų apie 5800 eurus ant tuometinio atlyginimo „popieriuje“, todėl „Sodros“ lubos aktualios tik itin dideliems atlyginimams.
Žada konkurencingiausią apmokestinimą
Finansų ministerija viešam svarstymui pateiktame dokumente aiškina, kad darbuotojų ir darbdavio mokesčių konsolidavimas atlyginimo į rankas dydžio savaime nekeis, tačiau pokytis po reformos leis aiškiai suvokti, kiek daug darbuotojas praranda socialinių garantijų, jei ima atlygį „vokelyje“.
Atlyginimo į rankas padidėjimui įtakos turės 2 proc. sumažėjusios valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat NPD taikymo išplėtimas, „Sodros“ lubos.
Šiuo metu bendras socialinio ir sveikatos draudimo tarifas Lietuvoje siekia 39,5 proc. 30,5 proc. sumoka darbdavys, o 9 proc. – darbuotojas, skaičiuoja Finansų ministerija. Pagrindinis GPM tarifas šiuo metu siekia 15 proc., todėl nominaliai mokesčių suma yra 54,5 proc.
Tačiau reali mokestinė našta darbuotojui, vertinant nuo darbo vietos kainos, yra 41,76 proc.
Finansų ministerija žada, kad po mokesčių reformos darbo apmokestinimas taps konkurencingiausiu regione.
