Siekiant apsaugoti gyventojus nuo finansinių nuostolių, kredito biuro specialistai įvardina keletą dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo scenarijų ir pataria, kaip apsaugoti savo duomenis.
Kone kasdien Lietuvoje įvyksta asmens duomenų apsaugos pažeidimų
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) duomenimis, 2024 m. I pusm. buvo gautas 151 pranešimas apie asmens duomenų saugumo pažeidimus (ADSP), kurių metu paveiktų asmenų skaičius sudarė 402 446. Tokiu pačiu laikotarpiu pernai buvo gauta 130 pranešimų, o paveiktų asmenų skaičius siekė 328 929.
„Beveik kasdien įvyksta vienokio ar kitokio masto asmens duomenų saugumo pažeidimai, kurie potencialiai sukelia gyventojams nemenką riziką. Pasinaudoję kitų asmenų duomenimis sukčiai gali prisiimti kreditų, įgyti brangių daiktų, ištuštinti bankų sąskaitas, – aiškina Dovilė Krikščiukaitė, „Creditinfo Lietuva“ Teisės skyriaus vadovė. – Šiemet į kredito biurą kreipiasi kur kas daugiau gyventojų, klausiančių, kaip apsaugoti savo duomenis po panašių incidentų.“
Žmonės pameta dokumentus arba praranda vagystės metu
Vienas dažniausiai nutinkančių scenarijų, kai prarandami jautrūs asmeniniai duomenys, yra pamesti dokumentai. Viešose vietose palikti arba vagišių pasisavinti dokumentai sukelia riziką, kad jais bus pasinaudota piktais tikslais. Tokiais atvejais kredito biuro darbuotojai pataria nedelsiant pranešti atsakingoms institucijoms apie pamestus dokumentus ir juos paskelbti negaliojančiais.
Savo asmens duomenis atskleidžia patikėję gąsdinimais
Žiniasklaidoje apstu publikacijų apie tai, kaip išaugo įvairaus plauko telefoninių sukčių aktyvumas. Neaiškiais būdais telefonų numerius gavę „geradariai“ informuoja žmones apie neva neteisėtai naudojamas „Google“ ar kitas paskyras, įtartinus pinigų pervedimus.
Mėgindami psichologiškai paveikti žmones piktavaliai gali prisistatyti bankų, Sodros, VMI, pašto, policijos ar kitų institucijų darbuotojais, siūlyti pagalbą, kurios metu paprašo atskleisti asmens arba prisijungimų duomenis. Patiklesni gyventojai leidžiasi į kalbas ir vykdo nusikaltėlių instrukcijas – pavyzdžiui, sukčių patarimu padaro savo išmaniojo telefono arba kompiuterio ekrano nuotrauką su prisijungimo prie bankininkystės arba e. pašto paskyros duomenimis.
Duomenis praranda netikrų pardavimų atvejais
Pasak D.Krikščiukaitės, kartais gyventojai duomenis praranda neatidžiai atidarydami e. laiškus ir aktyvuodami suklastotas nuorodas. Dažnu atveju tai atsitinka, kai žmonės naudojasi įvairių daiktų pardavimo platformomis. Pavyzdžiui, susiranda internete reikiamą prekę, susitaria su „pardavėju“ ir praneša jam savo banko sąskaitos numerį bei e. pašto adresą. Vėliau e. paštu gaunamas suklastotas pranešimas neva iš kurjerių įmonės – laiške pateikiama aktyvi nuoroda, kviečianti sekti siuntos kelią. Jei tokios nuorodos aktyvuojamos neatidžiai, didelė tikimybė „pasigauti“ kompiuterinį virusą, kuris savarankiškai susiras ir pasisavins jautriausią asmens informaciją.
Netyčia paviešina savo dokumentus
Neretai nutinka, kad ruošdami dokumentų kopijas įvairioms institucijoms mažiau skaitmeninių įgūdžių turintys gyventojai per klaidą paviešina juos socialiniuose tinkluose (pvz., paskelbia savo „Facebook“ paskyros sienoje) arba įkelia į viešai prieinamus registrus. Tokiais atvejais jų duomenys tampa prieinami neribotam skaičiui asmenų, tarp kurių pasitaiko ir piktavalių.
„Prireikus dokumentų kopijas nusiųsti e. paštu, rekomenduojame geriau juos įkelti į atskirą failą, apsaugotą slaptažodžiu, o vėliau išsiųstą laišką ištrinti, kad net įsilaužimo į pašto dėžutę atveju išvengtumėte svarbių duomenų praradimo“, – pataria kredito biuro teisininkė.
Keli būdai padės apsaugoti savo duomenis
Kredito biuro ekspertai pataria pasinaudoti keliais būdais, kaip išvengti nepageidaujamų kreditų ir apsaugoti savo tapatybę.
Gyventojai, kurie nerimauja, kad jų vardu be jų žinios nepasiskolintų kiti asmenys, gali pasinaudoti Lietuvos banko paslauga „STOP vartojimo kreditams“. Tai galimybė įsirašyti į Lietuvos banko administruojamą sąrašą ir negauti vartojimo kreditų.
Visos vartojimo kreditus Lietuvoje teikiančios bendrovės (bankai, kredito unijos, tarpusavio skolinimo platformų operatoriai, it kt.), prieš sudarydamos vartojimo kredito sutartį, privalo patikrinti, ar asmens nėra šiame sąraše. Paprasčiausias būdas įsirašyti į šį sąrašą – elektroniniu būdu prisijungus per elektroninius valdžios vartus.
Norintiems apsaugoti savo duomenis pravers „Mano Creditinfo“ platformoje teikiama paslauga „Apsaugok savo tapatybę“. Daug metų bendradarbiaudamas su įvairiomis organizacijomis kredito biuras sukūrė pasiteisinusią praktiką, kai prieš suteikdamos gyventojui paskolą arba parduodamos prekes išsimokėtinai įmonės patikrina, ar šis asmuo nesinaudoja paslauga „Apsaugok savo tapatybę“. Jei naudojasi, kredituojanti įmonė kreipsis į duomenų savininką ir įsitikins, kad kreditavimo kreipiasi tikrasis duomenų savininkas.
„Kredito biuro sistemose pastebime nuolat augančius užklausų skaičius – bankai ir kitos finansinės institucijos, draudimo bendrovės, telekomunikacijų ir lizingo įmonės kasmet vis dažniau siekia įsitikinti, kad paskolos arba pirkimo išsimokėtinai kreipiasi tikrieji asmens duomenų savininkai“, – sako D.Krikščiukaitė.
„Creditinfo Lietuva“ duomenimis, šiemet kas mėnesį įvairios organizacijos per kredito biurą pateikia vidutiniškai po 316 tūkst. užklausų apie gyventojų duomenis, kai pernai analogiškas rodiklis siekė 278 tūkst.
