Dažnai vyrauja nuomonė, kad kriptografinis turtas neturi realios vertės, nes nėra susijęs su jokiu fiziniu turtu. Pavyzdžiui, teigiama, kad kriptovaliutų vertei palaikyti trūksta aukso atsargų ar centrinių bankų garantijų, todėl jos neturi tvirto pagrindo.
Kuo pagrįsta tikroji kriptovaliutų vertė?
Prieš darant išvadą, kad kriptovaliutų vertei nėra tvirto pagrindo, verta panagrinėti, kuo apskritai grindžiama pinigų vertė.
Anksčiau vyriausybės savo valiutą susiedavo su fiziniu turtu, pavyzdžiui, auksu, taip suteikdamos pinigams saugų pagrindą. Šiandien dauguma tradicinių valiutų nebėra susietos su fiziniu turtu. Pavyzdžiui, JAV šio principo atsisakė 1971 m., kai prezidentas R.Nixonas dolerį dekretine valiuta (angl. fiat money) pavertė atsiedamas jį nuo aukso.
„Tad šiandien pinigų vertė grindžiama vyriausybės reguliavimu ir rinkos pasitikėjimu, o ne fiziniu turtu. Taigi vyriausybės išleisti pinigai, nesvarbu, ar tai būtų doleris, ar euras, savo vertę grindžia pasitikėjimu – vyriausybėmis, institucijomis ir ekonomika. Kriptovaliutos remiasi panašiu principu. Jų vertė kyla ne iš fizinio turto, o iš jų naudotojų pasitikėjimo, naudingumo ir technologinio saugumo. Dėl šių elementų kriptovaliutų tinklas yra saugi ir vertinga sistema“, – teigia Jonas Juengeris, Lietuvoje veikiančio vienos didžiausių pasaulyje kriptovaliutų keityklų „Binance“ padalinio „Bifinity“ vadovas.
Be to, kriptovaliutų vertę taip pat kuria ir blokų grandinės (angl. blockchain) technologijos bei, pavyzdžiui, bitkoino atveju, griežtai ribojamas valiutos vienetų skaičiaus – jų išleidžiama ne daugiau nei iš pradžių nustatyta.
Realūs sandoriai ir vertė
Nors vis dar ar yra manančių, kad kriptovaliutos neturi jokio realaus naudingumo, tikrovė yra kitokia. Dar 2010 m. įvyko pirmasis sandoris, kai už 10 tūkst. bitkoinų buvo nupirktos dvi picos. 10 tūkst. bitkoinų tuo metu buvo verti maždaug 41 JAV dolerio. Gegužės 22-oji kasmet minima kaip „Bitkoinų picos diena“.
„Šiandien kriptovaliutomis perkamas maistas, prenumeruojamos paslaugos ir fizinės prekės, o kriptovaliutų kortelėmis skaitmeninį turtą galima akimirksniu konvertuoti į pinigus perkant taip pat, kaip ir įprasta banko kortele“, – teigia J.Juengeris.
Kriptovaliutos tapo naudojamos tose vietovėse, kur tradicinės bankų paslaugos neveikia, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje ir Afrikoje, nes suteikia galimybę teikti finansines paslaugas be bankų tarpininkavimo. Pavyzdžiui, Argentinoje ir Nigerijoje laisvai samdomi darbuotojai, dirbdami su tarptautiniais klientais, susiduria su atlyginimų vėlavimais ir įvairiais mokėjimų apribojimais, o kriptovaliutos palengvina operacijas.
Šiandien taip pat plačiai naudojami tarptautiniai kriptovaliutų pervedimai. Nigerijoje ir Argentinoje perlaidoms naudojami bitkoinai, todėl išvengiama didelių mokesčių.
2021 m. Nigerijos gyventojams buvo išsiųsta kriptovaliutų perlaidų už daugiau nei 2,4 mlrd. JAV dolerių. Šie pinigai padėjo skurstančioms šeimoms investuoti į švietimą ir verslą. Tai akivaizdus įrodymas, kad skaitmeninis pasaulis daro realią įtaką tiems, kurie neturi galimybės naudotis tradicinėmis finansinėmis paslaugomis.
Kriptovaliutų pripažinimas auga
Prognozuojama, kad iki 2024 m. kriptovaliutų turės 6,8 proc. pasaulio gyventojų – daugiau kaip 600 mln. žmonių. Tai aiškiai įrodo, kad skaitmeninis turtas nebėra mitas.
Permainų vėjai pučia ir pramonėje, ir vyriausybėse. Didelės korporacijos, tiek mažmeninės prekybos įmonės, tiek technologijų milžinės, pradeda priimti kriptovaliutas kaip atsiskaitymo priemonę.
Daugelis vyriausybių taip pat skiria rimtą dėmesį skaitmeniniam turtui, vis labiau populiarėja ir idėja įtraukti kriptovaliutas į valstybių turto fondus. Pavyzdžiui, Norvegijos valstybinis turto fondas, didžiausias pasaulyje, šiais metais gerokai padidino savo netiesiogines bitkoinų atsargas. Kai kuriose šalyse bitkoinai jau yra teisėta mokėjimo priemonė.
Didžiausios pasaulio investicijų milžinės, stambios ne finansų sektoriaus kompanijos ir net valstybiniai turto fondai pastaruoju metu į savo portfelius įtraukė didelius kriptovaliutų kiekius. Tarp tokių kompanijų yra, pavyzdžiui, „Goldman Sachs“ ir „Morgan Stanley“.
Su finansų sektoriumi nesusijusios viešos įmonės, pavyzdžiui, „MicroStrategy“ ir „Block“, savo balansuose turi skaitmeninio turto.
„Augantis pripažinimas įrodo, kad nors kriptovaliutos vis dar yra ankstyvoje vystymosi stadijoje, jos sparčiai artėja prie visuotinio pripažinimo. Realios taikymo sritys, augantis pasitikėjimas ir masinis pritaikymas patvirtina, kad skaitmeninis turtas turi realią vertę, net jei ji nėra tokia reali, kaip laikant grynuosius pinigus rankoje. Baimė dėl tariamo kriptovaliutos bevertiškumo blėsta, nes vis daugiau žmonių ir institucijų įsisavina blokų grandinės technologijas“, – teigia J.Juengeris.
