Dalį žmonių gali atriboti nuo bankų paslaugų
Kaip teigė Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė, suprantama, kad norėdami mažinti išlaidas bankai gali ryžtis klientų aptarnavimo skyrių mažinimui.
Vis dėlto, tokiu atveju egzistuoja rizika, kad dalis senyvo amžiaus ir provincijoje gyvenančių gali būti visiškai atriboti nuo bankų paslaugų.
„Žiūrint visuomeniškiau ir socialiai atsakingiau, suprantame, kad vyresni žmonės, taip pat dalis jaunesnių atokesnėse gyvenvietėse gyvenančių žmonių, nesinaudoja elektroninėmis priemonėmis“, – tikino R.Paukštė.
SEB darbuotojus perkvalifikuoja
SEB banko prezidento pavaduotojas ir mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika teigė, kad per 2015 m. klientų apsilankymų banko skyriuose skaičius sumenko net 16 proc., o interneto banku besinaudojančių klientų dalis šoktelėjo 4 proc. – arba 46 tūkst., lyginant su 2014 m.
Be to, skelbiama, kad trečdalis banko vartotojų elektronine bankininkyste naudojasi jungdamiesi per mobilųjį įrenginį.
„Į skyrius klientai vis dažniau užsuka tada, kai prireikia išsamių finansų konsultacijų dėl būsto paskolos, lizingo, investavimo, kaupimo ateičiai ir pan.“, – pridūrė V.Doveika.
Jis tikino, kad skaitmenizacija iš tiesų po truputį neša pokyčius į klientų aptarnavimo skyrius – reikia mažiau su grynaisiais pinigais dirbančių žmonių, o vietoje jų paklausesni darosi konsultantai finansų klausimais. Dėl šios priežasties SEB pradėjo organizuoti darbuotojų mokymus ir kvalifikacijos kėlimo kursus.
„Jau kelerius metus dalis SEB banko skyrių pertvarkomi į finansų konsultacijų skyrius, kur dėmesys skiriamas klientų konsultacijoms, o grynųjų pinigų operacijas klientai gali atlikti savarankiškai savitarnos zonose“, – teigė SEB banko prezidento pavaduotojas.
Regionuose banko skyrius pakeitė savitarnos centrai
SEB konkurentas „Swedbank“ taip pat revoliucingų sprendimų dėl klientų aptarnavimo skyrių uždarymo neplanuoja. Anot „Swedbank“ atstovo spaudai Sauliaus Abraškevičiaus, pirmenybę gyvam bendravimui su finansų sektoriaus įmonėmis teikia daugiau negu 65 proc. žmonių.
Ypač dažnai klientai gyvo bendravimo nori siekdami išsiaiškinti juos dominančius klausimus dėl pensijų kaupimo, paskolų ar draudimo.
Nors visoje šalyje veikia 67 „Swedbank“ klientų aptarnavimo padaliniai, tačiau mažesniuose miesteliuose bankas nusprendęs įkurti savitarnos centrus, į kuriuos banko darbuotojai specialiai atvyksta konsultacijoms.
Ateitis priklauso išmaniosioms programėlėms?
„Siekis išlikti gyventojams fiziškai pasiekiamu banku yra aktualus net ir didelei daliai paslaugų persikėlus į interneto erdvę. Todėl artimiausiu metu jokių didesnių pokyčių klientų aptarnavimo padalinių tinkle mūsų bankas neplanuoja“, – patikino S.Abraškevičius.
Vis dėlto, skaitmenizacijos tendencijos neaplenkė ir „Swedbank“.
2015 m. išmaniąja banko programėle, kurią S.Abraškevičius vadina ateities bankininkystės įrankiu, pinigų pervedimų skaičius išaugo 73 proc. ir šiuo metu yra didesnis už banko padaliniuose atliekamų pervedimų skaičių.
„Dėl banko paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę klientų aptarnavimo centrų skaičius nesikeičia“, – paklausta, ar dėl technologinės pažangos banko skyrių skaičius bus mažinamas, teigė „Danske Bank“ banko atstovė ryšiams su visuomene Vaida Bičkutė.
Anot jos, dėl sudėtingesnių banko paslaugų, tokių kaip investavimas, skolinimasis ar finansų planavimas, vis dar nemažai klientų ryžtasi atvykti pabendrauti gyvai banko skyriuje.
