Į Lenkiją pigiau apsispirkti, kaip ir daugelis kitų lietuvių, nuvykęs vilnietis Audrius M. pamanė, kad akys jam meluoja.
Druskininkų mineralizuotas vanduo, kurį Audrius nuolat perka Vilniuje, Suvalkų prekybos centro parduotuvėje kainavo gerokai pigiau nei Vilniuje. Štai toks paradoksas... Mums juk ir logistika kainuoja, nuostolių galbūt patirsime kurį laiką, bet kol kas nieko negalime padaryti, tenka laikytis fiksuoto susitarimo, – dėl susitariusios padėties nesmagiai jaučiasi ir pats bendrovės „Druskininkų rasa“ direktorius A.Sinkevičius.
Pusantro litro talpos gazuoto mineralizuoto vandens „Rasa“ butelis Lenkijoje kainuoja 1,59 zloto. Jei skaičiuotume mūsų pinigais, tai būtų tik 1,22 lito (pagal 2009 m. kovo 25 d. oficialų kursą: 10 zlotų – 7,6788 lito).
Tuo tarpu Lietuvoje populiaraus prekybos tinklo parduotuvėse tas pats vanduo kainuoja net 2,49 lito!
Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad mūsų šalyje Druskininkų „Rasa“ pilstoma į dviejų litrų talpos butelius.
Tačiau nesudėtinga apskaičiuoti, jog litras to paties vandens Lenkijoje kainuoja 0,81 lito, o Lietuvoje – 1,25 lito. Kitaip tariant, už tą patį kiekį to paties lietuviško produkto Lietuvoje mokame 54 proc. brangiau nei Lenkijoje.
„Labai įdomu, kaip tai išeina?? Lietuviški pinigai euro atžvilgiu yra vertingesni nei lenkiški, vadinasi, Lenkijoje mūsų produkcija turėtų būti daug brangesnė, nes tai importas ir atsiskaitoma turėtų būti eurais“, – svarsto 15min.lt skaitytojas.
Tokia kainų politika pasipiktinęs vilnietis apibendrina: „Žodžiu, mulkina mus valdžia ir prekybininkai, paskutines kelnes numaus.“
Atsakymo į klausimą apie šį kainodaros fokusą naujienų portalas 15min.lt ieškojo Kauno rajone, Neveronių kaime. Ten įsikūrusios bendrovės „Druskininkų rasa“ direktorius Aurelijus Sinkevičius paaiškino: „Mes praėjusiais metais sudarėme sutartį su prekybos tinklu „Kaufland“, kai pagal kursą už vieną zlotą mes gaudavome litą ir aštuonis centus. Todėl tos visos kainos tenai buvo adekvačios, plius minus 1–2 procentai. Kadangi sutartį sudarėme zlotais ir ta sutartis baigsis tik šių metų balandį, kainas peržiūrėti galėsime pasirašydami naują sutartį.“
Nuo praėjusių metų litas brango, o zlotas pigo.
Įmonės vadovas atsiduso: „Štai toks paradoksas... Mums juk ir logistika kainuoja, nuostolių galbūt patirsime kurį laiką, bet kol nieko negalime padaryti, tenka laikytis fiksuoto susitarimo...“
Beje, o kodėl kauniečiai lietuviams mineralizuotą vandenį pilsto į didesnius, o lenkams – į mažesnius butelius? „Pas juos nėra vartojimo kultūros pirkti dviejų litrų butelių“, – sakė A.Sinkevičius.
