Švedijos televizija SVT perdavė 15min nutekėjusius duomenis apie Lietuvoje 2010–2015 m. padarytas užsienio įmonių-vaiduoklių perlaidas, kurios turėjo „iškelti raudonų vėliavų“ – bent sukelti įtarimų bankui „Swedbank“. Apie galimą pinigų plovimą naudojant „Swedbank“ sąskaitas SVT paskelbė dar vasarį.
Aiškėja, kad į 10-ies Lietuvos įmonių sąskaitas subyrėjo bent apie 15 mln. eurų, o pavedimų – per 350. Operacijas dažniausiai atliko „Danske Bank“ skandale minimų ofšorinių kompanijų kontroliuojamos „tuščios“ įmonės Londone, rodo pateikti duomenys.
SVT gauti duomenys rodo, kad daugiausia, net 282 pavedimai ir 12,77 milijono eurų, sukapsėjo į vaikiškų vežimėlių gaminto „Tututis“ sąskaitas. Dar 39 pavedimai už 1,37 mln. eurų pasiekė automobilių prekybininkę UAB „Gelgotos transportas“.
Tačiau yra ir smulkesnių gavėjų, tokių kaip dėvėtų drabužių pardavėja „Dolresta“, maisto pramonės įrenginių pardavėja UAB „Baltgina“, logistikos kompanijos „Kelin“, „Vilniaus tranzitas“, „Vlantana“, „Almatraks“, medienos įrenginių gamintoja „Kadis ir Ko“, rodo nutekėję duomenys.
15min kalbinti kelių įmonių vadovai patikina nieko nelegalaus nedarę. Rusijos rinką pažįstantys verslininkai pripažįsta, kad čia naudotis ofšorais pervedant eurus ar dolerius yra įprasta, ir prekių pardavėjai neturi galimybių patikrinti, kurie pinigai „švarūs“, o kurie ne.
Mokėjimai – iš Londono, vaikų vežimėliai – į Rusiją
Bendrovė „Tututis“ yra žinoma vaikiškų vežimėlių gamintoja Kauno rajone. Ji iš „Danske Bank“ pinigų plovimo skandale minimų įmonių, daugiausia įkurtų Londone, į „Swedbank“ sąskaitą 2010–2015 m. gavo atsiskaitymų už 12,77 milijono eurų, duomenis pateikia Švedijos transliuotojas SVT.
Į Jungtinę Karalystę tuo laikotarpiu iš Kauno apskrities nebuvo eksportuotas nė vienas vaikiškas vežimėlis, rodo Statistikos departamento duomenys.
Bet vežimėlių eksportas vyko į Rusiją – čia išvežta 206 tūkst. vežimėlių už 32 mln. eurų, tai sudarė 82 proc. viso Kauno apskrities vaikų vežimėlių eksporto. Vos už 3,3 mln. eurų vežimėlių išvežta į Lenkiją, dar mažiau – į kitas šalis.
Daugiausia perlaidų (5,27 mln. Eur) „Tututis“ gavo iš „Contratech Sales LLP“, kuri jau 2014 m. rugsėjį buvo išregistruota, mat Jungtinės Karalystės registrui neįrodė vykdanti realią veiklą. Šios įmonės steigėjos – Seišeliuose registruotos „Astrocom AG“ ir „Exponet GMBH“, kurios buvo atsidūrusios Azerbaidžano pinigų plovimo skandalo epicentre, ir tais pačiais adresais įkūrė aibę bendrovių.
Tos pačios steigėjos tuo pačiu adresu įkūrė ir „Bonwest Industrial LLP“, iš kurios „Tututis“ gavo 2,8 mln. eurų, ši Londono „užsakovė“ likviduota 2016 m. liepą. Tų pačių steigėjų ten pat įkurta ir „Texmond Sales LLP“, iš kurios „Tututis“ gavo 2,3 mln. Eur.
„Progate Solutions LP“ buvo viena didžiausių „Laundromat“ pinigų gavėjų, iš jos „Tututį“ pasiekė 84 tūkst. eurų, rodo SVT gauti duomenys.
Mokėjimo paskirtyse anglų kalba dažniausiai nurodoma „vartojimo prekės“, „už kūdikių vežimėlius“, „kūdikių prekės“ ir pan.
„Tutučio“ vadovas: nežinau šitų įmonių
15min susisiekė su „Tutučio“ savininku ir vadovu Sauliumi Petravičiumi, tačiau nuoseklaus komentaro gauti nepavyko. Pirmą kartą jis buvo komandiruotėje ir paprašė perskambinti kitą dieną. Antrąkart tikino esąs nustebęs, minėtų kompanijų nežino, ir patvirtino, kad įmonė užsiima gamyba, daugiausia produkcijos tiekė į Rusiją.
„Nelabai įsivaizduoju, iš kur tokia informacija. Visų pirma, mes esame gamintojas, eksportuojame ir klientų pas mus tikrai yra daug. Vieni yra didesni, kiti mažesni. Aišku, mes daugiau eksportavome į Rusiją, bet net neįsivaizduoju, ką pasakyti. Realiai mes esame gamybinė bendrovė, kuri eksportuoja“, – sako S.Petravičius.
Jis patikino, kad įmonė Rusijos rinką nuo 2013-ųjų ėmė palaipsniui keisti Europos rinkomis.
„Keičiasi partneriai, partnerio situacija keičiasi, keičia įmones – taip keičia. Bet kas tai yra, na tikrai negaliu pasakyti. Mokesčiai (VMI – 15min) tikrina mus ir grąžina PVM, muitinė tikrina, eksportuojame, na aš net neįsivaizduoju. Jei sakyčiau, kad mes ką nors slėptume – tai galite deklaracijas pasižiūrėti. Mes ir pelno mokesčius labai didelius mokame. Iš savo pusės nelabai ką ir galiu atsakyti šiuo atveju“, – kalbėjo S.Petravičius ir tikino nežinantis, kodėl keičiasi partnerių bendrovės.
15min paminėtų bendrovių jis taip pat tikino nežinąs.
„Nė apie vieną įmonę, kurią išvardijot, nelabai ką galiu pasakyt. Neįsivaizduoju, ką jūs vardijate, aš tikrai nė vienos įmonės net ir nežinau“, – tikino S.Petravičius ir pabrėžė, kad atsiskaitymai „per aplinkui“ nevyksta, būna tik užskaitų.
15min pasiūlė persiųsti visą perlaidų sąrašą ir dar kartą paskambinti dėl komentaro, taip pat nusiuntėme detalesnius klausimus. Praėjus kelioms dienoms vėl pabandėme susisiekti.
„Aš neatsakinėsiu į tokius klausimus, tai yra labai konfidencialu ir pas mus tokių sąskaitų nėra, dar kartą pakartosiu. Ačiū, viso gero. Nėra tokių“, – nieko nebekomentavo S.Petravičius.
Finansinės ataskaitos atskleidžia, kad iš tiesų 2010–2015 m. laikotarpiu „Tutučiui“ verslas sekėsi: augo ir darbuotojų skaičius, apyvarta, įmonė investavo į naujas gamybines patalpas.
2010 m. įmonėje vidutiniškai dirbo 59 darbuotojai, jos pajamos siekė 7,2 mln. litų (apie 2 mln. eurų), 2013 m. jau dirbo 134 darbuotojai, o pajamos siekė 35 mln. litų (apie 10 mln. eurų), 2015 m. darbuotojų skaičius pasiekė 155, ir pajamos – 10,78 mln. eurų, rodo Registrų centrui pateikti duomenys.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) 15min tvirtina, kad „nuolat stebi situaciją, fiksuoja ir vertina gaunamus faktus apie mokesčių mokėtojus. Siekdama įsitikinti, kad mokesčių mokėtojai tinkamai vykdo savo mokestines prievoles, vertina visą informaciją apie mokesčių mokėtojus“.
Vienintelis žinomas „Tutučio“ nusižengimas – 2017 metais atlikto operatyvus patikrinimo metu surašytas ANK protokolas dėl Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis pažeidimo. VMI patvirtino, kad „Tututis“ kasmet už eksportą susigrąžina dideles PVM sumas, vien 2018 metais įmonė susigrąžino 727 tūkst. eurų.
Buvo perkami prabangūs automobiliai
Pagal nutekėjusius duomenis, antrą didžiausią įplaukų sumą gavo UAB „Gelgotos transportas“, visos lėšos pervestos iš vienos su „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalu susijusios įmonės. „Gelgotos transporto“ pagrindinės veiklos – automobilių aukcionai portale exleasingcar.com, mažai naudotų automobilių pardavimas portale polizinginiai.lt, automobilių nuoma litcarrent.com.
Visi įtarimų sukėlę mokėjimai atlikti iš jau minėtos „Bonwest Industrial LLP“, vieno mokėjimo suma svyruoja nuo 10 iki 105 tūkst. eurų, o vidutiniškai – 35 tūkst. eurų, rodo SVT pateikti duomenys.
Mokėjimo paskirtys verčia kilstelti antakius: „BMW X6“ ar „X5“, „Volkswagen Touareg“, „Volvo XC90“ ir „XC 60“, „Land Rover“, „Audi Q7“ ir kiti brangių automobilių modeliai. Dalyje perlaidų nurodyta „už automobilį“ be konkrečios markės.
„Gelgotos transporto“ direktorius Egidijus Kalinauskas teigė negalintis prisiminti tokių perlaidų, galbūt tuomet dar nė nedirbo, tačiau paaiškino, kad prekiaujant automobiliais užsakovai juos susiranda internete.
„Mūsų verslas yra automobiliai, mes parduodam automobilius. Tai jeigu buvo kokios nors perlaidos, tai greičiausiai reiškia, kas klientas susimokėjo už automobilius. Nieko kito komentuoti negalėčiau. Aš 2012 m. įmonėje nedirbau. Jei pasižiūrėtume dokumentus, gal ir rastume“, – kalba E.Kalinauskas.
Jis patikino, kad įmonė nežino, iš kokių pinigų klientai susimoka už perkamus automobilius.
„Situacija yra tokia – mes prekiaujame automobiliais, ir jei sumokėta, paskirtyje yra nurodyta už ką, nes kitaip ir negali būti, automobilį nurodo. Kiekvieno pavedimo paskirtyje yra nurodyta, už ką yra mokami pinigai. Nėra niekaip kitaip“, – sako E.Kalinauskas.
Perlaidų sąrašas patvirtina vadovo žodžius – kiekvienoje perlaidoje nurodomas unikalus ID numeris, kai kuriais atvejais nurodyta ne tik automobilio markė, bet ir keli kėbulo (VIN) numeriai.
Automobilių istorijos patikros platfoma www.carvertical.lt patikrino 4 automobilių VIN ataskaitas: automobiliai iš tiesų egzistuoja, nei vienas jų nebuvo registruotas Lietuvoje, tačiau „Gelgotos transportas“ pati skelbia, kad atstovauja Europos pardavėją „Exleasingcar“. Trys iš keturių automobilių registruoti Rusijoje per kelis mėnesius nuo pardavimo.
„Šiuo atveju sunku ką nors pasakyti, nes reikėtų kelti visus tuos senus dokumentus. Mes prekiaujame automobiliais internetu, klientai registruojasi ir perka. Iš kur jie tuos pinigus sumoka, mes negalime žinoti. Bet paskirtyje nurodoma, už ką jie sumoka. Paprastas čia dalykas“, – truktelėjo pečiais E.Kalinauskas.
Anksčiau jau skelbta, kad SVT žurnalistinio tyrimo partnerė Latvijoje „Re:Baltica“ panagrinėjo pavedimus kaimyninėje valstybėje. 1,4 mln. eurų perlaidas gavusi Latvijos įmonė „Aora“ žiniasklaidai komentavo, esą tik ėmė 1 procento tarpininkavimo mokestį už realius sandorius, kuriais parduotos metalinių stogų struktūros.
O kita Latvijos įmonė „Baltthermo“ aiškino gavusi 1 mln. JAV dolerių iš ofšorinių kompanijų už dujų katilų ir įrangos pardavimus Rusijoje.
Prekiaujantieji su Rusija žino – ofšorai įprasta praktika
15min kreipėsi į „Linavos“ generalinį sekretorių Mečislovą Atroškevičių, kad jis pasidalintų patirtimi, kokiais būdais įprastai atsiskaito Rusijos užsakovai.
„Aš žinau tik dėl savo transporto paslaugų sektoriaus – tai tikrai, kad mokėdavo iš ofšorinių kompanijų, nėra jokia naujiena. Čia yra įprasta praktika. Jei mes norime už savo darbą gauti atlygį, koks man skirtumas, iš kur man ateis pinigai“, – sako M.Atroškevičius. Anot jo, dar anksčiau pinigus iš Rusijos tekdavo vežtis grynais ir jau čia įnešti į banką.
Tačiau anot jo, lietuviai nedaro nieko nelegalaus.
„Jeigu tiems, kas dirba su Rusijos partneriais, siūlo už transporto paslaugas atsiskaityti iš kažkokių ofšorinių įmonių, iš Kipro ar kitur, tai jei aš žinau, kad rusai turi ofšorines dukterines kompanijas visokiausias, ar man tai turėtų rūpėti? Tegul tai rūpi Rusijai. Mano logika – aš gaunu uždirbtus pinigus, susimoku mokesčius Lietuvoje, sumoku atlyginimus savo darbuotojas ir taip toliau, viskas“, – sako M.Atroškevičius.
Anot jo, atsiskaitymai su užsakovais Rusijoje apskritai yra sudėtingi, todėl pasirenkamas toks būdas, nes jis paprasčiausias.
„Kiek suprantu, pavedimai iš Rusijos yra sudėtingas dalykas. Štai 500 eurų už paslaugas advokatui pervedėme, ir tie pinigai Maskvoje guli, nes dar trūksta kažkokios sutarties. Ten pas juos viskas labai sudėtingai“, – sako M.Atroškevičius.
Anot jo, pardavėjai nenori ir rublių, kadangi „su juo vieną savaitę vienaip, kitą kitaip, o mums čia reikia atsiskaityti už degalus ar kitus dalykus eurais“.
„Pas mus yra vežimo sutartis, važtaraščiai – tai ne kažkokie oriniai pinigai ir panašiai. Tai už konkretų atliktą darbą gautos pajamos, mes tai deklaruojame, VMI viską mato, viskas skaidru ir paprasta tą patikrinti. Bet aišku, jei kas už vieną pervežimą gautų milijoną, tai tam tikros institucijos turėtų pasidomėti, čia jau būtų kita kalba. Bet didesnė dalis, 99 proc., vežėjų tiesiog dirba savo darbą“, – patikino M.Atroškevičius.
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas spėja, kad Rusijos pirkėjams paprasčiau sąskaitas atsidaryti ir mokėjimus atlikti eurais ar doleriais atsidaryti kitose jurisdikcijose, tačiau patikino, kad tiesioginės patirties su Rusijos rinka neturįs.
Įstatymai institucijoms neleidžia kalbėti apie įtartinas operacijas
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) 15min pateiktame komentare patikino, kad „analizuoja ir vertina viešojoje erdvėje pasirodančią informaciją, nuolat palaiko ryšius su užsienio valstybių partneriais ir keičiasi su jais informacija“, į kompetentingas Švedijos institucijas, prašydama pateikti išsamesnę informaciją dėl „įvardyto banko“.
„Bankai, vadovaudamiesi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, privalo stebėti savo klientų veiklą ir informuoti FNTT apie įtartinas kliento finansines operacijas. Išsamesnių duomenų apie Jūsų paklausime pateiktą informacija negalime pateikti, nes minėtame įstatyme apibrėžta tokios gaunamos informacijos apsauga“, – teigiama FNTT komentare.
FNTT aiškina, kad teisine prasme lengvatinio apmokestinimo (angl. offshore) kompanijos iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitų įmonių – jos yra visateisiai komercinių ūkinių santykių subjektai ir gali sudarinėti sandorius, lygiai kaip ir kiti juridiniai asmenys.
„Skirtingai nuo kitų įmonių, lengvatinės prekybos įmonės yra registruojamos valstybėse ar zonose, kur pelno ir kiti mokesčiai yra žymiai mažesni, negu kitose valstybėse, arba jų iš viso nėra. Tačiau nepaisant visų pranašumų, kuriuos teikia verslininkams mažesni mokesčiai, teisėsaugos požiūriu, naudojantis lengvatinės prekybos įmonėmis sukuriamos palankios sąlygos nusikaltimams ūkininkavimo tvarkai, finansams ar nuosavybei. Tai pirmiausia sietina su anonimiškumo principu“, – pažymi FNTT.
2017 metais FNTT atliko tikslines specifinę veiklą vykdančių sektorių analizes, kurių metu buvo siekiama identifikuoti esamą riziką. Analizuojant užsienio bendrovių, registruotų lengvatinio apmokestinimo zonose, sąskaitose vykdomas tranzito ir kitokias pinigines operacijas, nustatyta, kad po „Snoro“ ir Ūkio bankų uždarymo lengvatinio apmokestinimo įmonių skaičius Lietuvoje gerokai sumažėjo ir šiuo metu tokių sąskaitų yra labai nedaug.
„FNTT, siekdama pateikti aktualią informaciją ir padėti finansų sektoriaus subjektams užtikrinti tinkamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, nuolat su jais bendradarbiauja“, – pažymima komentare.
