Prieš kelias dienas atsistatydinęs startuolio generalinis direktorius Markusas Braunas buvo sulaikytas ir vėliau paleistas už užstatą. Jis kaltinamas manipuliavimu rinka ir bendrovės sąskaitų klastojimu.
„Wirecard“ valdyba šiandien nusprendė kompetentingam Miuncheno apygardos teismui įteikti prašymą pradėti „Wirecard“ bankroto bylą atsižvelgdama į gresiantį nemokumą ir per didelį įsiskolinimą“, – teigiama bendrovės pranešime.
Prekyba grupės akcijomis Frankfurto vertybinių popierių biržoje buvo nedelsiant sustabdyta, taigi akcijų kainos sustojo ties 10,74 euro riba, nusmukusios 12,7 proc., palyginti su trečiadienio prekybos sesijos pabaiga.
Įkurtas 1999 metais, Bavarijos startuolis iš įmonės, tiekusios grynuosius azartinių lošimų svetainėms, tapo gerbiamu elektroninių mokėjimų sprendimų teikėju, įtrauktu į Vokietijos indeksą DAX 30.
Anksčiau laikytos novatoriškos ir veržlios bendrovės, gebėjusios pralenkti didžiuosius bankus, pavyzdžiu, „Wirecard“ krytis į prarają prasidėjo 2019 metų sausio mėnesį, kai kilo klausimų dėl apskaitos pažeidimų bendrovės Azijos padalinyje.
Visgi paskutiniuoju vinimi į karstą tapo praėjusią savaitę auditorių „Ernst & Young“ paskelbtos išvados, kuriose teigiama, kad jie nerado 1,9 mlrd. eurų grynųjų įmonės sąskaitose.
Trūkstantys grynieji pinigai turėjo būti skirti padengti riziką, susijusią su prekyba, kurią trečiosios šalys vykdė „Wirecard“ vardu, ir turėjo būti laikomi patikos sąskaitose dviejuose Filipinų bankuose.
Visgi Filipinų centrinis bankas pareiškė, kad grynieji pinigai niekada nepateko į jo pinigų sistemą, o du Azijos bankai – BDO ir BPI – paneigė turėję ryšių su „Wirecard“.
Bendrovė, kurioje dirba beveik 6 000 žmonių, pirmadienį pripažino, kad lėšų greičiausiai „nėra“.
Tą vakarą grupės buvęs generalinis direktorius M. Braunas atvyko pas tyrėjus ir buvo sulaikytas, o kitą dieną buvo paleistas už 5 mln. eurų užstatą.
Skandalas apstulbino Vokietiją ir kilo tuo metu, kai didžiausia Europos ekonomika susidūrė su giliausiu po Antrojo pasaulinio karo nuosmukiu, kurį sukėlė koronaviruso pandemija.
Vokietijos ekonomikos ministras Peteris Altmaieris (Peteris Altmajeris) paragino atlikti išsamų tyrimą ir perspėjo, kad neaiškumai gali pakirsti pasitikėjimą šalies finansų sektoriumi.
Finansų rinkų stebėtojos „Bafin“ vadovas Felixas Hufeldas (Feliksas Hufeldas) taip pat pripažino, kad reguliuotoja „veikė nepakankamai efektyviai, kad užkirstų kelią panašiam įvykiui“.
