Šiuo metu, kai prekių transportavimas lėtina tempus, laivyboje taip pat vyksta pokyčiai. „Mes esame tie, kurie ištiesę ranką prašome krovinių. Todėl diktuoti savo sąlygas krovinio savininkui, aiškinti, kokį laivą jis turėtų pasirinkti, tikrai negalime“, – teigia Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos (LLMAA) vadovas Vytautas Šileika.
Skandinavijos popieriaus eksportuotojai pranešė, kad jiems nepriimtinas ro-ro laivui taikomas Klaipėdos uosto rinkliavų dydis, todėl jie atsisako į mūsų uostą gabenti krovinius. Nesusipratimas kyla dėl to, kad laivai, skirti gabenti riedmenis, t.y. autotechniką (paprastai nuolatiniais maršrutais), prireikus samdomi gabenti vien popieriaus ritinius.
Rinkliavų dydžiai už naudojimąsi uostu skirtingi. Pigiausiai mokėti tenka linijiniams keltams – 0,23 lito už bendrosios laivo talpos (BT) vienetą. Trečioje vietoje, po kruizinių, – linijiniai krovininiai (ro-ro) ir konteinerius gabenantys laivai – 0,95 lito už BT.
Tačiau skandinavų atvejis neatitinka taisyklių – laivai ro-ro, bet ne linijiniai. Todėl jiems taikoma dvigubai brangesnė rinkliava, tokia pati kaip paprastiems, vadinamiesiems trampiniams laivams – 2 litai už BT.
Verslininkų nuomone, situacija absurdiška. „Patvirtinus naujas taisykles laivas „Link Star“ lankėsi du kartus. Pirmąjį kartą atgabenęs 1075 tonas popieriaus sumokėjo 8318 eurų mokestį, antrą kartą, iškrovęs 1254 tonas ritinių ir pakrovęs išvežti 31 toną popieriaus, sumokėjo 2270 eurų daugiau – iš viso 10,5 tūkst. eurų. Jeigu toks laivas būtų registruotas kaip linijinis, rinkliava sudarytų 4 tūkst. eurų“, – lygino V.Šileika.
LLMAA Susisiekimo ministerijai siūlo trampiniams ro-ro laivams dėl jų didelės bendrosios talpos taikyti 30 proc. didesnį mokestį nei linijiniams, bet tiek pat mažesnį nei paprastiems trampiniams. Paklaustas, kiek galėtų padaugėti krovinių uoste pakeitus rinkliavą, V.Šileika patikslino: „Mes keliame klausimą kitaip: kiek jų dėl dabartinės tvarkos neatplauks?“ Jis pasidžiaugė tik tuo, kad Susisiekimo ministerijos sekretoriui Arvydui Vaitkui sureagavus į verslininkų nepasitenkinimą dėl Uosto direkcijos siūlymo avansu mokėti rinkliavas, tokį punktą ministerija iš taisyklių išbraukė.
„Apie rengiamus taisyklių pakeitimus tąkart sužinojome paskutinę akimirką, atsitiktinai, jų autoriai su mumis pasiūlymų neaptarė. Gerai, kad tokiu sunkiu metu nereikia įšaldyti 10 mln. litų, bet blogai, kad vėl Uosto direkcija siūlo rinkliavas diferencijuoti ir didinti. Pasiūlymus dėl trampinių ro-ro laivų rinkliavų dydžių kartą jau teikėme metų pradžioje, bet mums buvo paaiškinta, kad per vėlu, todėl dabar ministeriją informavome ne tik apie savo, bet ir apie skandinavų neigiamą požiūrį į Klaipėdos uosto tvarką“, – pažymėjo asociacijos vadovas.
Susisiekimo ministerijos sekretorius A.Vaitkus LŽ sakė, kad artimiausiomis dienomis planuoja surengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, LLMAA ir Susisekimo ministerijos pasitarimą, kuriame bus analizuojamas, be kitų uosto temų, ir rinkliavų klausimas.
