Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Skirtingas Baltijos akcijų biržų patrauklumas: kas jį lemia ir kaip jį padidinti?

Trijų Baltijos šalių ekonominės, politinės ir demografinės tendencijos yra panašios, tačiau vietos finansų rinkos gerokai skiriasi. Talino vertybinių popierių birža yra itin aktyvi ir jau daugybę metų pagal sugeneruojamą apyvartą užima lyderės vietą tarp Baltijos šalių. Per pastaruosius kelerius metus savo svorį gerokai padidino ir Vilniaus vertybinių popierių birža, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai.
Akcijų birža
Akcijų birža / 123RF.com nuotr.

Tuo metu Rygos vertybinių popierių birža gerokai iškrenta iš bendro konteksto. Ar ji gali būti įdomi investuotojams?

„2021 m. akcijų prekybos apyvarta Rygos vertybinių popierių biržoje buvo 13 kartų mažesnė nei Vilniuje ir 18 kartų mažesnė nei Taline, bei sudarė tik 3 proc. bendros „Nasdaq Baltic“ apyvartos. Be to, Rygos biržos apyvarta yra stabiliame lygyje nuo 2017 m., kai per tą patį laikotarpį apyvarta Vilniaus biržoje išaugo beveik 4 kartus, o Talino – daugiau kaip 3 kartus“, – sako Vytautas Lapė, „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas.

Pasak eksperto, mažu likvidumu išsiskiria ir Latvijos įmonės. Likvidžiausia Rygos biržos bendrovė farmacininkė „Olainfarm“ buvo tik 16 vietoje pagal akcijų apyvartą 2021 m. tarp visų Baltijos bendrovių. Tuo metu į TOP30 pateko tik dar viena Latvijos įmonė – „SAF Technika“, kuri pagal apyvartą buvo 26 vietoje.

Įdomu tai, kad net 9 aktyviausiai prekiautos „Nasdaq Baltic“ bendrovės (7 iš Estijos ir 2 iš Lietuvos) pasiekė didesnes individualias apyvartas nei visa Rygos birža kartu paėmus.

Apyvartą gali lemti kelios didelės įmonės

„Baltijos biržų aktyvumas yra itin priklausomas nuo kelių bendrovių. Pavyzdžiui, 2021 m. vien tik „Igničio“ ir Šiaulių banko akcijų apyvarta sudarė net 76 proc. visos Vilniaus biržos apyvartos, o 10 aktyviausiai prekiautų „Nasdaq Baltic“ bendrovių bendra akcijų apyvarta sudarė 77 proc. visos trijų biržų apyvartos“, – komentuoja V.Lapė.

Pasak „Swedbank“ eksperto, pagrindinė priežastis, kodėl investuotojų aktyvumas Rygoje taip atsilieka nuo kaimyninių biržų, yra tai, kad latviai biržos įmonių sąraše neturi didelės bendrovės su reikšminga laisvų akcijų dalimi, kuri būtų panaši į „Ignitį“, Šiaulių banką, „Enefit Green“ ar LHV.

Praėjusių 5 metų duomenimis, likvidžiausios Rygos biržos bendrovės buvo „Olainfarm“ bei kita farmacininkė „Grindeks“, kurios dažnai patekdavo į aktyviausiai prekiaujamų Baltijos akcijų antrąjį dešimtuką, kartais pasiekdamos ir TOP10.

Tačiau tam, kad galėtų rimtai konkuruoti su Vilniaus ir Talino biržų aktyviausiomis įmonėmis, joms trūko dydžio – jų rinkos kapitalizacijos buvo 100 mln. eurų teritorijoje. Galiausiai, nė vienos iš jų nebėra biržoje, nes „Grindeks“ buvo delistinguota 2021 m., „Olainfarm“ – šių metų pradžioje.

Rygos biržos kapitalizacija nesiekia 1 mlrd. eurų

„Įprastai aktyviausiai prekiaujamos yra didelės kapitalizacijos bendrovės su didele laisvų akcijų dalimi (angl. free float). Iš dabartinių Rygos biržos sąraše esančių 14 bendrovių didžiausia yra dujų įmonė „Latvijas gaze“, kurios rinkos vertė viršija 300 mln. eurų. Tai artimas lygis labai likvidžiam Šiaulių bankui. Tačiau Latvijos bendrovės laisvų akcijų dalis yra tik 3 proc. – panašus lygis į mažai prekiaujamus „Litgrid“ ir „Amber Grid“, – pastebi V.Lapė.

Pasak jo, dėl to „Latvijas gaze“ akcijos negali pasigirti likvidumu. Jų apyvarta siekė mažiau nei 1 mln. eurų per visus 2021 m. ir buvo tik 42 vietoje pagal šį rodiklį tarp visų „Nasdaq Baltic“ akcijų. Nė vienos kitos latvių listinguotos bendrovės kapitalizacija neviršija 100 mln. eurų.

Bendras biržos dydis taip pat labai stipriai atsilieka nuo Lietuvos ir Estijos. Bendra visos Rygos biržos kapitalizacija siekia tik apie 700 mln. eurų, kai tiek Vilniaus, tiek Talino yra netoli 5 mlrd. eurų ribos.

Labiausiai investuotojus domina nauji debiutantai

Kaip pastebi V.Lapė, tarp aktyviausiai prekiaujamų įmonių Vilniaus ir Talino biržose yra per pastaruosius kelerius metus debiutavę „Ignitis“ ir „Novaturas“ iš Lietuvos bei „Enefit Green“, „Tallinna Sadam“, „Coop Pank“ ir LHV iš Estijos. Visos šios bendrovės atėjo į biržą įgyvendinusios reikšmingo dydžio pirminius viešuosius akcijų platinimus (IPO).

„Novaturo“ ir „Coop Pank“ IPO siekė po keliasdešimt milijonų eurų, „Igničio“, „Enefit Green“ ir „Tallinna Sadam“ IPO – šimtus milijonų eurų. LHV papildomai dar įvykdė 3 antrinius platinimus nuo savo debiuto 2016 m.

Pastarieji dveji metai Rygos biržai buvo pozityvesni.

Šiuo atžvilgiu Rygos birža neturi daug kuo pasigirti. 2016–2017 m. laikotarpiu joje įvyko 2 IPO – „HansaMatrix“ ir „Madara Cosmetics“. Tačiau jie siekė tik 2–3 mln. eurų, todėl šios akcijos netapo likvidžiomis. Per 2018-2020 m. laikotarpį į Rygos biržą neatėjo nė viena nauja bendrovė.

„Pastarieji dveji metai Rygos biržai buvo pozityvesni – praėjusiais metais „DelfinGroup“ ir „Virsi“ debiutavo Rygos biržoje per savo IPO pritraukdamos po 8 mln. eurų, šią liepą apie 7,5 mln. eurų pritraukė debiutavęs pensijų valdytojas „INDEXO“. Tačiau dėl santykinai nedidelės savo apimties, tokie IPO negali iš esmės pakeisti Rygos biržos situacijos dėl mažo likvidumo“, − komentuoja „Swedbank“ atstovas.

Tiesa, Rygos birža galėjo turėti vieną likvidžiausių akcijų Baltijos šalyse, kai 2015 m. „Citadele“ bankas buvo pasirengęs įvykdyti 115 mln. eurų dydžio IPO. Tačiau jis buvo atšauktas nesulaukus pakankamo investuotojų susidomėjimo.

Ar Rygos birža gali tapti įdomi investuotojams?

Pasak V.Lapės, net ir vienos didelės bendrovės su reikšminga laisvų akcijų dalimi listingavimas Rygoje galėtų iš esmės padidinti aktyvumą biržoje.

„Viena iš tokių potencialių kandidačių yra Latvijos valstybei priklausanti energetikos grupė „Latvenergo“. Ji galėtų pasekti „Igničio“ ir „Enefit Green“ pavyzdžiais, kurių rezultatas buvo ne tik pritrauktas nuosavas kapitalas iš privačių investuotojų, bet ir didelis postūmis vietinės akcijų rinkos progresui“, − pabrėžia ekspertas.

Anot V.Lapės, kalbant apie privačius verslus, minėtas „Citadele“ bankas taip pat galėtų pretenduoti ateiti į Rygos biržą. Baltijos šalių investuotojų neblėstantis susidomėjimas bankiniu sektoriumi, kurį liudija aukštas visų trijų listinguojamų vietinių bankų akcijų likvidumas, yra didelis privalumas.

„Galimybės listinguotis Rygos biržoje galėtų svarstyti ir didieji startuoliai iš šios šalies. Praėjusiais metais spausdinimo ant drabužių verslas „Printful“ tapo pirmuoju Latvijos vienaragiu. Viena iš alternatyvų tokio dydžio startuolių investuotojams pasiimti savo uždarbį yra parduoti dalį akcijų per IPO. Nors kol kas iš Baltijos vienaragių tik Estijos „Wise“ įžengė į biržą, tiesa, Londono, ateityje tokių žingsnių galėtume tikėtis ir vietos biržose“, – sako „Swedbank“ ekspertas.

Jis pažymi, kad tai į vietos biržas padėtų pritraukti ir didelius tarptautinius institucinius, ir mažesnius vietinius investuotojus. Tiesa, šiuo metu situacija pasaulio ir vietos finansų rinkose nėra palanki įgyvendinti didelio masto IPO, todėl tikėtina, kad ryškesnio proveržio artimiausiu metu galime ir neišvysti. Tai reiškia, kad Rygos birža tikriausiai ir toliau išliks investuotojų dėmesio užribyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos