Pasirodo, centralizuotai vandenį gauna 84 proc. lietuvių, o toks skaičius buvo pasiektas tik po milijardinių vandens tiekimo įmonių investicijų.
Kaip 15min teigė Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) direktorius Vaidotas Ramonas, asociacijai priklausančios įmonės, tiekiančios apie 90 proc. viso šalyje tiekiamo geriamojo vandens, nuo 1996 iki 2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai gerinti skyrė apie 890 mln. Eur.
Anot V.Ramono, šios investicijos per minėtąjį laikotarpį beveik 8 proc. padidino prie centralizuotų geriamojo vandens tinklų prisijungusių vartotojų skaičių – nuo 76,3 iki 84 proc.
Be to, nuo 68,6 iki 79,0 proc. padidėjo lietuvių, kurių nuotekos taip pat surenkamos centralizuotu būdu, dalis.
V.Ramonas džiaugėsi ir gera lietuviško geriamojo vandens kokybe – net 88,7 proc. geriamojo vandens atitinka higienos reikalavimuose nustatytas normas.
LVTA direktoriaus teigimu, vidutinei Lietuvos šeimai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos atsieina 1,25 proc. bendrų pajamų.
Vis dėlto, skirtingose Lietuvos vietovėse noro naudotis centralizuotai tiekiamu vandeniu kaina gali skirtis daugiau nei du kartus.
Štai Druskininkuose daugiabučių gyventojams tiekiamo geriamojo vandens kubinio metro kaina be PVM yra 1,24 Eur, o Neringoje – net 3,51 Eur. Tiesa, pastarojoje savivaldybėje taryba vartotojams skiria subsidijas.