Galima atrasti daugiau nei 10 su J.Džiugeliu asmeniškai ar per bendrus rekvizitus susijusių įmonių, tačiau dauguma jų jau likviduotos.
Šiuo metu Seimo nario interesų deklaracijoje nurodyta, kad jam priklauso vienintelė bendrovė – „ETS LT“, o taip pat jis yra viešosios įstaigos „Baltijos ugdymo centro“ dalininkas. Prieš tapdamas Seimo nariu J.Džiugelis šioms organizacijoms vadovavo.
Galėtų stebinti tai, kad 2012 m. vos įsteigta ETS gavo 4,7 mln. eurų pardavimus, 2013 m. pardavimai jau siekė 7,9 mln. eurų, nors visą laiką bendrovėje dirbo 2-3 darbuotojai. O jau 2014 m. įmonės pardavimai staiga susitraukė 5 kartus, iki 1,6 mln. eurų, o 2015 m. krito dar 25 kartus ir tesiekė 63 tūkst. eurų.
Gerokai didesne sėkme galėjo pasigirti kita J.Džiugelio įsteigta bendrovė – „Celltronix“, kuri su keliais darbuotojais 2012 m. pasiekė 23,6 mln. eurų apyvartą, o 2014 m. – jau 45,6 mln. eurų, tačiau jau 2015 m. buvo išregistruota iš PVM mokėtojų.
Tačiau ši įmonė savininkus pakeitė iškart po įsteigimo – ji perleista italui Oreste Fidanza, nors tebesinaudojo tuo pačiu elektroniniu pašto adresu kaip ir ETS, taip pat ši bendrovė vykdė tą pačią veiklą kaip ir ETS – didmeninę prekybą elektronine ir telekomunikacijos įranga, rodo viešai prieinami duomenys. Pasak J.Džiugelio, jis su šia įmone nesusijęs.
J.Džiugelio valdoma bendrovė ETS dalyvavo 5 bylose kaip atsakovė dėl negrąžintų skolų, turi įregistruotą 14,3 tūkst. eurų turto areštą, o „Sodrai“ skolinga 1000 eurų. Nors įmonė neatsiskaito su kreditoriais, pats J.Džiugelis iš šios įmonės turi pasiėmęs per 100 tūkst. eurų paskolų, atskleidžia interesų deklaracija.
Veiklą tikrina VMI
Gegužės 4 d. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė raginimą ETS atvykti ir atsiimti dokumentą.
15min VMI patvirtino, kad su J.Džiugeliu susijusių įmonių veikla yra tiriama ne tik Lietuvoje, tačiau daugiau nedetalizavo.
„VMI, vykdydama savo funkcijas, susijusias su tinkamo mokestinių prievolių vykdymo kontrole, yra atlikusi kai kurių iš minėtų įmonių kontrolės veiksmus, kurių metu rinko papildomą informaciją apie įmonių veiklą bei vykdytus sandorius. Dėl papildomos informacijos gavimo taip pat kreiptasi į užsienio šalių mokesčių administratorius, kurią įvertinus, bus sprendžiama dėl tolimesnių veiksmų tikslingumo. Iki šiol į biudžetą papildomai mokėtinų mokesčių įmonėms nėra apskaičiuota“, – informavo VMI Kontrolės departamento direktorius Marius Žemgulis.
Pats J.Džiugelis 15min tikina, kad iš VMI nėra sulaukęs jokių klausimų.
„ETS vykdė aktyvią veiklą, turėjo partnerių užsienio šalyse, todėl nieko keista, kad VMI atliko savo darbą – tikrino ir įmonės, ir užsienio partnerių veiklą. Tokių patikrinimų kartais per metus būdavo net iki dešimties. Per visus tuos kartus sulaukėme visiškai nežymių pastabų, kurios nieko bendro su piktybiškais nusižengimais neturėjo. Šiuo metu iš VMI nesu sulaukęs jokių papildomų klausimų, todėl abejoju, kad yra vykdomas koks nors patikrinimas. Juo labiau, kad ETS jau dvejus metus aktyvios veiklos nevykdo“, – teigia J.Džiugelis.
Prekiavo telefonais
15min J.Džiugelis aiškina, kad daug įmonių anksčiau steigė, nes vertėsi tokia veikla.
„Viena iš mano veiklų buvo naujų įmonių steigimas bei pardavimas. Turiu visų mano įsteigtų ir parduotų įmonių pirkimo-pardavimo dokumentus. Koks tų įmonių likimas, kurios toliau vykdė veiklą, o kurios buvo uždarytos, aš nebesekiau. Apie jų tolesnę veiklą reikėtų klausti naujųjų savininkų arba VMI“, – patikina J.Džiugelis.
ETS, pasak jo, vykdė stambią didmeninę prekybą elektronikos prietaisais.
„Iki tokių rezultatų nuėjome ilgą kelią. Ir tai – tikrai ne dviejų darbuotojų nuopelnas. Tiesiog kiti darbuotojai, daugiausia užsieniečiai, dirbo pagal individualios veiklos pažymas, o įmonė su jais turėjo tarpininkavimo sutartis. Tai reiškia, kad tie žmonės galėjo gyventi užsienyje, dirbti pagal pačių pasirinktą darbo grafiką ir gaudavo komisinius. Nematau nieko keisto, kad didmenoje vykdomos didelės apyvartos. Kita vertus, galiu tik pasidžiaugti, kad vienu metu ETS puikiai sekėsi“, – patikina J.Džiugelis.
Jis detalizuoja, kad daugiausia prekiavo mobiliaisiais telefonais, taip pat planšetiniais kompiuteriais, žaidimų konsolėmis, dideliais kiekiais įranga buvo parduodama mažmenininkams, o taip pat importuotojams iš kitų šalių.
„Tiesa, „Celltronix“ įsteigiau aš, bet jokios veiklos nevykdžiau. Įmonę pardaviau verslo partneriams užsieniečiams, kurie taip pat prekiavo elektronikos prietaisais. Tuo mano ryšys su „Celltronix“ ir baigėsi“, – tikina J.Džiugelis, bet nepaaiškino, kodėl įmonės naudojasi tuo pačiu elektroninio pašto adresu.
Turėjau aiškų planą, kada lėšos grįš į įmonę. Deja, kaip sakoma: žmogus planuoja, o Dievas šypsosi.
Paklaustas, su kokiais tiekėjais ir klientais dirba, J.Džiugelis pažymėjo, kad tai konfidenciali verslo informacija.
„Jūs prašote atskleisti konfidencialią verslo informaciją, kuri niekaip nesusijusi su VMI ar kitomis valstybinėmis institucijomis. Versle tai vadinama „know how“ ir būtų naivu tikėtis, kad atskleisiu savo praktinę patirtį. Geras bandymas“, – teigia J.Džiugelis.
Tiesa, šiuo metu ETS kredito reitingas yra prasčiausiais įmanomas – rizika, kad ši įmonė nevykdys įsipareigojimų, yra maksimali, rodo „Creditinfo“ duomenys.
Verslo nesėkmes priskiria ligai, skolas žada grąžinti
J.Džiugelis serga rimta liga ir yra neįgalus. Jis tikina, kad verslo nesėkmės su tuo susijusios.
„Tuo metu, kai iš ETS ėmiau paskolą, įmonei labai gerai sekėsi. Didžioji dalis paskolos pinigų buvo panaudota darbo sąlygų gerinimui. Patirtas išlaidas galiu įrodyti sąskaitomis-faktūromis. Pelno mokestis nuo šios sumos buvo mokamas. Neketinau išsisukti ir nuo dividendų. Atvirkščiai, turėjau aiškų planą, kada lėšos grįš į įmonę. Deja, kaip sakoma: žmogus planuoja, o Dievas šypsosi. Staiga labai pablogėjo mano sveikata, ilgą laiką praleidau ligoninėse, balansavau ties išlikimo riba. Tuo metu nei apie pinigus, nei apie verslo sandorius galvoti negalėjau“, – pasakoja J.Džiugelis.
Pasitaisius sveikatai J.Džiugelis pasuko į politiką ir žada grąžinti likusias skolas. Šiuo metu turimos skolos dvigubai viršija J.Džiugelio turimą turtą, rodo turto deklaracijos duomenys. Tačiau daugiausia jis skolingas savo paties bendrovei, kuri neatsiskaito su kreditoriais.
„Kai galų gale grįžau į vėžes, anksčiau minėtame susitarime su VMI ir „Sodra“ pateikiau verslo planą, kaip pakeisti įmonės veiklos kryptį ir toliau tęsti veiklą. Tačiau buvau pakviestas į politiką. Ir sutikau, nes matau realias galimybes keisti socialinę šalies politiką. Man, kaip žmogui, kaip Lietuvos piliečiui, tai išties labai svarbu, todėl tiesiog negalėjau praleisti šios progos“, – sako J.Džiugelis.
Jis tikina, kad ETS bankroto pats neinicijuos – tai būtų lengviausias kelias.
„Įmonė daugiau niekam neskolinga. Sąmoningai nesirinkau bankroto, nors tai būtų buvęs lengviausias kelias. Praėjusių metų birželį su VMI ir „Sodra“ pasirašiau susitarimą dėl skolos gražinimo grafiko ir stengiuosi jį vykdyti“, – sako J.Džiugelis ir pažymi, kad verslo neturi kam palikti, todėl šiuo metu ETS veiklos nevykdo.
Sau mokėjo iki 500 eurų
Kol dirbo bendrovėje ETS, 2012-2016 m. J.Džiugelis sau kaip vadovui mokėjo 400-500 eurų atlyginimą.
„Mano, kaip vadovo, atlyginimas buvo didesnis, nei tuometinis minimumas, tačiau tikrai ne kosminis – apie 400–500 eurų. Kodėl? Nes naudojausi įmonės automobiliu, papildomai gaudavau neįgalumo išmokas ir to man visiškai pakako. O uždirbtus pinigus saugojau įmonėje“, – sako J.Džiugelis.
Jis teigia, tarp valdytų įmonių buvo tarpusavio sandorių.
„Natūralu, kad kai kurios įmonės, susijusios su mobiliųjų telefonų prekyba, juos (sandorius – 15min) vykdė. Nes, pavyzdžiui, viena įmonė buvo importuotoja, o kita – vykdė mažmeninę prekybą“, – aiškina J.Džiugelis.
ETS bendrovė Registrų centrui nepateikė savo finansinės ataskaitos už 2016 m. – J.Džiugelis aiškina, kad tai nepadaryta, nes bendrovė nevykdo veiklos.
„Skeletai spintoje“ veiklai nekliudo
Šiuo metu J.Džiugelis Seime yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, taip pat Žmogaus teisių komiteto narys. Jis taip pat pirmininkauja Neįgaliųjų teisių komisijai bei yra Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pavaduotojas.
J.Džiugelio iniciatyva Seime svarstomi Socialinių įmonių įstatymo pakeitimai – ketinama apriboti tokių įmonių steigimą, o valstybės pagalbą joms sumažinti 5 mln. eurų per metus. Tai, kad tuo pačiu jis yra ETS savininkas ir Baltijos ugdymo centro dalininkas, interesų konflikto, pasak jo, nesudaro.
„Pirma, net ir aktyviai dirbdamas versle niekada nepalaikiau socialinių įmonių gaunamų lengvatų. Antra, aš ne tik aktyviai palaikau pertvarką, bet ir esu jos iniciatorius. Trečia, nesu jokios organizacijos dalininkas. Be to, tai, kad esu ETS akcininkas, nereiškia, jog ši įmonė yra socialinė. Aš niekada nesinaudojau jokiomis lengvatomis, susijusiomis su neįgaliaisiais“, – sako J.Džiugelis.
Jis patikina, kad dėl šio įstatymo pakeitimų jaučia didžiulį spaudimą iš suinteresuotų šalių.
„Tačiau pažadu, tai manęs tikrai neišgąsdins. Nenuleisiu rankų, kol pasieksiu, kad įstatymas gintų socialiai pažeidžiamoms grupėms priklausančius žmones, o ne saujelę verslininkų, gudriai besinaudojančių įstatymų spragomis“, – sako J.Džiugelis.
