Pasak nuotolinės skolų valdymo ir registravimo platformos „www.eskolos.lt“ projekto vadovės Ritos Stakionės, 2024-ieji šalies verslams itin pozityvių permainų nežada, juo labiau, kad nemažai įmonių juos pasitiko turėdamos skolų. Tai neabejotinai turėjo įtakos ir verslo pakantumui partnerių skoloms.
Bankrotų mažėjo, bet ne skolų
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos nemokumo procesų apžvalgos ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per 2023 metus pradėti 767 įmonių bankroto procesai, kai 2022-aisiais šis skaičius siekė 915, tad fiksuotas 16,2 procento bankroto procesų mažėjimas.
Analizuojant 2023 m. pradėtus bankroto procesus pagal ekonominės veiklos rūšis, matyti, kad daugiausia jų pradėta didmenine ir mažmenine prekyba (23,5 proc.), statyba (21,1 proc.), apdirbamąja gamyba (10,2 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla (8,6 proc.) bei transportu ir saugojimu (8,2 proc.) besiverčiančioms įmonėms.
Mažėjantis bankrotų skaičius, žinoma, yra pozityvi tendencija, bet įmonių turimos skolos „Sodrai“, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir kitiems verslo subjektams signalizuoja apie tam tikrus sunkumus bei įtampas kai kuriuose sektoriuose.
Pasak R.Stakionės, stebima klientų skolų dinamika atspindi tam tikrų verslo sektorių jautrumą ekonomikos pokyčiams, todėl nenuostabu, kad praėjusias metais skolininkų sąrašuose dominavo statybos, gamybos ir logistikos veiklą vykdančios įmonės. Anot jos, gamybos bei logistikos sektorių įmonės yra itin glaudžiai susijusios su gyventojų ir verslų vartojimo įpročiais, tad natūralu, kad, mažėjant vartojimui, kai bijodami ekonominio sunkmečio gyventojai ir verslai įjungia taupymo režimą, keičiasi ir prekių bei paslaugų pasiūlos tendencijos.
„Statybų sektoriuje stebimas sulėtėjimas, kurį nekilnojamojo turto vystytojai lakoniškai vadina „atokvėpiu“, slepia kur kas nemalonesnes tendencijas nei trumpas stabtelėjimas. Dėl išbrangusių statybų kaštų kai kuriems nekilnojamojo turto vystytojams tampa sudėtinga pabaigti vystomus objektus, o sumažėjęs sandorių skaičius neabejotinai susijęs su tuo, kad potencialiems būsto ar komercinių patalpų pirkėjams tapo sudėtingiau gauti paskolas.
Nepanašu, kad ši situacija gali greitu metu pasikeisti, nes paskolų palūkanų normą nustatantis Europos centrinis bankas (ECB) bent kol kas apie jų mažinimą nepraneša“, – kalbėjo R. Stakionė ir pridūrė, kad pats skolų buvimo faktas verslui jokia naujiena, bet situacijos scenarijus priklauso nuo to, kaip sekasi komunikuoti su vėluojančiais atsiskaityti partneriais ar klientais.
Kantriausi verslai skolų laukia ir 10 metų
Nuotolinės skolų valdymo ir registravimo platformos „www.eskolos.lt“ projekto vadovė atkreipia dėmesį, kad kokybiškai verslo veiklai ne mažiau svarbus ir suvokimas, kad skolų kaupimas nėra tik laikinas „pinigų įšaldymas“, o veikiau kliūtis sėkmingam įmonės finansinių srautų valdymui. Sumos, kurias iš savo skolininkų tikisi atgauti įmonės, R.Stakionės teigimu, labai įvairios – kartais gali siekti net pusę milijono eurų ar net daugiau.
„Kai geopolitinė ir ekonominė situacija pastaruoju metu tokia neužtikrinta, stebime ne tik didėjančią įmonių iniciatyvą atgauti skolas, bet matome ir skolų sumos pokyčius: vidutinė verslo skolos perdavimo suma, lyginant 2022-uosius ir 2023-uosius metus, didėjo kiek daugiau nei 1,5 karto. Kinta ir pakantumas skolai – verslas trumpina kredito terminą ir greičiau kreipiasi į skolos išieškojimo specialistus.
Pirmiausia, ką turėtų įsidėmėti ir skolininkai, ir laukiantys savo skolos, kad nei „skolos senaties termino“, nei „protingo laukimo laiko“ nėra. Žinoma, situacijų, kaip ir santykių su įsiskolinusiais klientais, būna įvairių, tačiau mūsų turimais duomenimis, įmonės skolos grąžinimo paprastai linkusios palaukti bent kelis mėnesius, o į mus pagalbos kreipiasi po skolos grąžinimo termino praėjus 6–8 mėnesiams, kai patiems jos nepavyksta atgauti.
Kiekvienas atvejis yra individualus, tad ir laukimo laikas gali skirtis, tačiau esame turėję klientų, kai neatgautų skolų terminas prasitęsė ne mėnesiais, bet metais. Ir ne vienerius ar dvejus, bet visą dešimtmetį“, – nedžiuginančia patirtimi dalijasi R.Stakionė.
Kokių žingsnių imtis, kad svetimos skolos nepaskandintų savo verslo
Nors sena patarlė sako, kad skola ne žaizda ir savaime neužgis, vis tik neretai įmonės linkusios situaciją „apklijuoti pleistrais“, nenorėdamos gadinti dalykinių santykių su vėluojančiais atsiskaityti partneriais – arba viliamasi, kad skolininkas pats parodys iniciatyvą ir skolą grąžins, arba apsiribojama lakoniškais priminimais apie esamus įsipareigojimus.
„Nors priminimas apie skolas daugeliui asocijuojasi su nepatogia situacija, tik rodoma iniciatyva gali duoti pageidaujamų rezultatų, tad, jeigu jaučiate, kad jūsų verslo partneriai vėluoja ar net vengia atsiskaityti už gautas prekes ar paslaugas, raskite laiko skambučiui ar elektroniniam laiškui parašyti. Žinia skolininkui turėtų būti labai konkreti, aiškiai suformuluota ir apibrėžta laiko terminais, taip pat pravartu pasiūlyti skolininkui sudaryti mokėjimų grafiką. Geriausia pasiektus susitarimus užfiksuoti raštiškai – tokia dokumentacija vėliau itin praverčia, jei vis tik skolininkas nesilaiko susitarimo.
Deja, konstruktyviai susitarti dėl skolos grąžinimo pavyksta tikrai ne visai atvejais, nes skolininkai atsitveria tylos siena. Tokiu atveju rekomenduojama išbandyti kitas teisines priemones ar kreiptis į skolų išieškojimo srityje dirbančius profesionalus, kurių greitas įsitraukimas į procesą ir turima panašių situacijų valdymo patirtis leis sutaupyti laiko ir kitų kaštų“, – apie pirmuosius žingsnius siekiant atgauti skolą sako R.Stakionė ir įspėja, kad pokalbis su skolininku neturėtų būti emocingas, o bendravimas turėtų išlikti dalykiškas.
Užsienis seniai negarantuoja pabėgimo nuo skolų
Technologijų amžiuje ne tik verslo ryšiai neapsiriboja valstybių sienomis, bet ir skolų išieškojimo procesai. Jeigu anksčiau nesąžiningam verslui dar būdavo įmanoma su visomis skolomis pasislėpti kitoje valstybėje, su šiuolaikiniais teisiniais ir skolų išieškojimo įrankiais to padaryti praktiškai neįmanoma.
„Pirmiausia, kai gauname užduotį išieškoti skolą ir kitoje šalyje esančio skolininko, atliekame visus įmanomus pradinius paruošiamuosius veiksmus – ieškome skolininko kontaktų, bandome su juo susisiekti telefonu, išsiunčiame pranešimus apie pradėtą išieškojimo procesą elektroniniu bei registruotu paštu.
Jei šios pastangos neduoda laukiamų rezultatų, kreipiamės į savo partnerius, tarptautinę personalizuotų finansinių paslaugų teikėją „EOS Group“, kurie vykdo išieškojimo procesą užsienyje ir teikia paslaugas Europos, Šiaurės Amerikos bei Azijos regionuose – esame privilegijuotas jų atstovas Lietuvoje“, – apie būdą surasti skolininkus bet kurioje valstybėje pasakoja skolų atgavimo ekspertė.
Anot R.Stakionės, skolos išieškojimo procesas iš verslo partnerių užsienyje vyksta taip pat, kaip ir tais atvejais, kai skolininkas yra Lietuvoje veikianti įmonė, nes „EOS Group“ partnerių tinklas leidžia skolas išieškoti kiekvienoje valstybėje pagal ten galiojančius teisės aktus, o patį procesą vykdo vietinės išieškojimo įmonės.
Neseniai susirūpinimą dėl vėluojančių atsiskaitymų išreiškė ir Europos Komisija (EK), kuri ketina ištaisyti direktyvos dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, trūkumus ir pasiūlė reglamentu įteisinti 30 dienų terminą, per kurį įmonės privalėtų apmokėti kitų verslo subjektų pateiktas sąskaitas. EK duomenimis, Europos Sąjungos (ES) ekonomika dėl pavėluotų mokėjimų kasmet netenka 8,74 mlrd. eurų, o dėl laiku neapmokamų sąskaitų įvyksta ketvirtadalis verslo bankrotų.
Tiesa, kol kas verslo bendruomenė neskuba sveikinti šios iniciatyvos, mat direktyvos taikymas visiems verslams neskaidant jų sektoriais gali sukelti tokių nepatogumų, kaip apyvartinių lėšų trūkumas ir kt., tad artimiausiu metu tikimasi daugiau diskusijų šią tema.
