Naujo modelio paieškas lemia noras patikrinti, ar galima trumpinant darbo laiką išlaikyti darbuotojų gerovę ir jų produktyvumą. Teigiama, kad tai įmanoma.
Škotijoje veikiantis Viešosios politikos tyrimo institutas (Institute for Public Policy Research, IPPR) remia tokių bandymų idėją ir primena, kad kai kurios kompanijos šią taktiką jau taiko ir laiko pasiteisinusia, taip pat primenama, jog 4 darbo dienų savaitė sėkmingai išbandyta Islandijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
Kaip tai veikia? Dirbama ne 5 dienas po 8 valandas, o po 10 valandų 4 dienas, o tada – trijų dienų savaitgalis.
Specialių apklausų metu išsiaiškina, jog 80 proc. darbuotojų pritartų tokiam grafikui, tačiau kokia nauda darbdaviui?
Trumpesnė darbo savaitė gali suveikti kaip papildoma motyvacija darbuotojui, kuris tą patį darbo kiekį atliktų per trumpesnį laiką, išlaikant tą patį atlyginimą, kuris dažnai yra pagrindinė priemonė skatinti pavaldinius.
Tokiu atveju papildoma motyvacija ir produktyvumas gali būti suteikiama sutrumpinant darbo savaitę. Be to, darbuotojai jausis vertinami.
Tokie triukai vadinami „valdymo alchemija“.
Gali būti, kad pirmiausiai tokį modelį ims taikyti privataus ir viešojo sektoriaus darbovietės, kurios siekia po pandemijos susigrąžinti žmones į biurus – ilgą laiką priverstinai iš namų dirbusiems žmonėms tokia pauzė galėjo padaryti neigiamą įtaką.
IPPR siūlo tai bandyti ne visuotinai, o pradedant tam tikrais sektoriais arba darbuotojų grupėmis – pavyzdžiui, sutrumpintą darbo laiką iš pradžių taikyti žmonėms, kurie augina vaikus.
Be to, būtina įvertinti, kaip ši sistema veiktų ne tik biuruose, bet ir tarp mažiau apmokamų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų, žmonių, dirbančių ne pilnu etatu – tik tuomet būtų išsiaiškinti trumpesnės darbo savaitės pranašumai ir trūkumai.
Tikslaus plano, kaip 4 dienų darbo savaitė bus išbandoma šalyje, Škotija dar neturi.
