Kyla abejonių dėl pokyčių konstitucingumo
„Vyriausybė su Socialiniais partneriais yra pasirašiusi Nacionalinį susitarimą, numatantį nedidinti mokestinės naštos verslui, tačiau dabar parengė mokesčius didinančius pasiūlymus ir pastaboms pateikti davė vos 5 darbo dienas. Vien tik kalbant apie vežėjų verslą, praktikoje jos šį verslą gali sumažinti perpus – vieni bankrutuos, kiti iškels verslus į šalis, kur mokesčių sistema palankesnė verslui“, – sako LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Vežėjai skundžiasi, kad juos skaudžiai paveiks numatoma didinti minimali mėnesio alga (MMA) ir tuo pačiu metu nuo 1,3 iki 1,5 didinamas koeficientas, kuris taikomas apskaičiuojant darbo užmokesčio ribą, nuo kurios darbuotojui gali būti mokama neapmokestinamųjų dienpinigių suma. Verslininkų skaičiavimu, šios permainos sektoriui užkraus mokestinę naštą, lygią dabar gaunamam pelnui.
„Bet kokie mokestiniai pakeitimai turėtų būti priimami tik po išsamių diskusijų su ekspertais bei socialiniais partneriais. Šiuo atveju, suinteresuotoms institucijoms skirtas 5 darbo dienų terminas įvertinti mokestinių įstatymų projektų paketą ir parengti jam pastabas yra akivaizdžiai per trumpas“, – tvirtina V.Sutkus.
Pelną „suvalgys“ nauji mokesčiai
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ specialistai paskaičiavo, jog numatomi priimti mokestinės sistemos pakeitimai kelių transporto vežėjų sektorių pavers nerentabiliu.
„Numatomos permainos gali tapti rimta problema valstybiniu mastu, nes gali susvyruoti sektorius, kuriame „Sodra“ duomenimis yra daugiausiai darbuotojų ir kurio mokestinis įnašas į valstybės biudžetą yra labai solidus. Šie pokyčiai, specialistų skaičiavimu, vežėjams užkrauna beveik tokią pat naštą, koks yra sektoriaus pelnas, tad akivaizdu, kad nemaža dalis įmonių taps nerentabiliomis“, – sako „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.
Šiuo metu Vyriausybė planuoja nuo 2020 metų padidinti MMA nuo 555 iki 607 eurų, o galiojantį 1,3 koeficientą, kuris taikomas apskaičiuojant darbo užmokesčio ribą, nuo kurios darbuotojui gali būti mokama neapmokestinamųjų dienpinigių suma, didinti iki 1,5.
Transporto sektoriaus specialistai skaičiuoja, kad dėl to vienai transporto priemonei tenkančios sąnaudos išaugs 288,53 euro per mėnesį. Šiuo metu Lietuvoje įregistruota apie 48 tūkst. tarptautinius pervežimus atliekančių sunkvežimių, tad per metus šiam sektoriui papildomos išlaidos sudarys apytiksliai 166 mln. eurų.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2017 metais pelnas prieš apmokestinimą iš krovininio kelių transporto ir perkraustymo veiklos siekė 170,5 mln. eurų (duomenų apie 2018 m. rezultatus Lietuvos statistikos departamentas dar nepateikė). Įvertinus šiuos skaičius, galima teigti kad didelė dalis krovininio kelių transporto sektoriaus įmonių taps nepelningomis, bus priverstos reorganizuotis, nustos generuoti pajamas ir įmokas į Lietuvos biudžetą.
„Tarptautinius pervežimus atliekančių įmonių grynasis pelningumas svyruoja apie 3 proc. Lyginant su kitomis ekonominės veiklos rūšimis, 2017 m. krovininio transporto pelningumo vidurkis buvo 40 proc. mažesnis ir pats mažiausias iš visų transporto ir saugojimo sektoriaus įmonių, nemaža dalis įmonių tiesiog neatlaikys naujos mokestinės naštos“, – tvirtina „Linava“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis.
Vežėjus piktina ir tai, kad priimant mokestinius pakeitimus, skaudžiai paliesiančius itin jautrų transporto sektorių, kuriame konkurencija itin didelė, visiškai neatsižvelgiama į bendrą rinkos situaciją. Smūgis padidintais mokesčiais smogiamas tuomet, kai svarstomas Europos Sąjungos „Mobilumo paketas“, kur priėmus Lietuvai nepalankius sprendimus transporto paslaugų eksporto kritimas gali siekti 45 proc., bus prarasta apie 30 tūkst. darbo vietų. Taip pat verslas didesnes išlaidas patirs dėl planuojamo branginti dyzelino.
